žvaigždži sistemà, žvaigždžių grupė, kurios narės gravitaciškai sąveikaudamos sukasi viena aplink kitą ir bendrą masės centrą. Tai daugianarės žvaigždės, dvinarės žvaigždės, galaktikos, žvaigždžių spiečiai. Maža žvaigždžių sistema dažniausiai priklauso didesnei, pvz., dvinarės žvaigždės – žvaigždžių spiečiui, šis – galaktikai. Stabilios yra dvinarės ir hierarchinės daugianarės žvaigždžių sistemos, kurioms tinka Keplerio dėsniai. Hierarchinė daugianarė žvaigždžių sistema sudaryta iš dvinarės, daug toliau skriejančios trečiosios narės (arba dvinarės žvaigždžių sistemos), nuo šių dar toliau – ketvirtosios narės; gali turėti kelioliką narių. Nehierarchinių daugianarių žvaigždžių sistemų randama žvaigždėdaros srityse (pvz., Trapecija Oriono ūke, dar vadinama Oriono Trapecija), jos greitai suyra į stabilias sistemas, išmesdamos stebimas tolstančias jaunas žvaigždes. Žvaigždžių spiečiuje (102–107 narių) svarbi artimoji žvaigždžių sąveika, dėl kurios jos įgyja panašią energiją, todėl masyvios žvaigždės ir dvinarės žvaigždžių sistemos susitelkia spiečiaus branduolyje. Artimosios sąveikos metu žvaigždė ir dvinarė žvaigždžių sistema gali sudaryti nestabilią trinarę žvaigždžių sistemą, kuri dideliu greičiu išmeta dažniausiai lengviausią narę, todėl spiečius netenka žvaigždžių. Dvinarių, daugianarių žvaigždžių sistemų ir spiečių dinamiką paaiškina Newtono gravitacijos teorija, jei svarbūs reliatyvistiniai efektai, pvz., dvinario pulsaro PSR B1913+16 orbitos mažėjimas dėl gravitacinių bangų spinduliuotės, – bendroji reliatyvumo teorija. Galaktikoms (103–1014 narių) laikas, per kurį artima žvaigždžių sąveika būtų svarbi, yra ilgesnis už Visatos amžių. Žvaigždžių orbitas galaktikose lemia bendras masės išsidėstymas, tačiau jos juda didesniu greičiu negu turėtų pagal žvaigždžių (ir dujų) masę; dinamiką iš dalies gali paaiškinti tamsioji medžiaga. Saulės aplinkoje apie 50 % žvaigždžių priklauso dvinarėms arba daugianarėms žvaigždžių sistemoms, kurios susiformuoja fragmentuojantis molekuliniam debesiui ir išsaugo dujų fragmentų (juose susidaro 1 arba kelios žvaigždės) judesio kiekio momentą. Dvinarės žvaigždžių sistemos svarbios žvaigždžių masei, dydžiui ir šviesiui nustatyti. Artimos dvinarės žvaigždės gali keistis medžiaga ir paveikti viena kitos evoliuciją, pvz., Ia tipo supernovos. Dėl žvaigždžių evoliucijos žvaigždžių sistemose pamažu išnyksta masyviausios žvaigždės, tačiau gali likti juodosios skylės, neutroninės žvaigždės ir baltosios nykštukės. Tiesioginiai žvaigždžių susidūrimai yra labai reti, bet didelio tankio aplinkoje randama objektų, kurie galėjo susiformuoti susiliejus 2 žvaigždėms.
794