žvaigždžių spiečius

Sietyno žvaigždžių spiečius

žvaigždži spiẽčius, bendros kilmės, nuo keleto iki kelių šimtų šviesmečių skersmens gravitaciškai susijusių žvaigždžių grupė, prarandanti nares dėl žvaigždžių evoliucijos, sąveikos vienos su kita ir su galaktika. Žvaigždžių spiečius formuojasi tankiausiose molekulinių debesų branduoliuose. Gimusių žvaigždžių spiečių masės skirstinys nusakomas mažėjančia laipsnine funkcija, todėl masyvūs žvaigždžių spiečiai galaktikose susidaro sparčios žvaigždėdaros metu. Daug žvaigždžių speičių išyra per kelis pirmuosius milijonus metų žvaigždžių vėjui ir supernovų sprogimams staiga pašalinant žvaigždėms formuoti nepanaudotas molekulinio debesies dujas. Išlikę žvaigždžių spiečiai ỹra susidurdami su molekuliniais debesimis. Galaktikoje žvaigždžių spiečiai istoriškai skirstomi į padrikuosius (daugumos masė mažesnė nei 10⁴ M_⨀, M_⨀ – Saulės masė; amžius mažiau kaip 9 mlrd. metų, metalingi), esančius galaktikos diske, ir kamuolinius (masė 10³–10⁶ M_⨀, amžius daugiau kaip 10 mlrd. metų, nemetalingi), esančius galaktikos hale (sferoide).

Diske rasta ir jaunų masyvių žvaigždžių spiečių (masė didesnė nei 10⁴ M_⨀, amžius mažiau kaip 100 mln. metų). Kai kurie iš apie 150 žinomų Galaktikos kamuolinių žvaigždžių spiečių turi daugiau negu 1 žvaigždžių populiaciją arba yra pagautų galaktikų centrinės dalys. Saulės sistema gimė spiečiuje, turėjusiame 10³–10⁴ narių. Artimiausi plika akimi matomi padrikieji Hiadų ir Sietyno žvaigždžių spiečiai yra svarbūs astronominiams atstumams nustatyti.

794

-kamuolinis žvaigždžių spiečius