žvairumas
žvairùmas (strabismus), strabzmas (gr. strabos – žvairas), vienos akies nukrypimas nuo žvilgsnio bendro fiksacijos taško. Nukrypimas būna nuolatinis arba periodinis. Viena akis gali žvelgti tiesiai, o kita nukrypusi į vidų (konverguojantis žvairumas), į išorę (diverguojantis žvairumas), į viršų arba žemyn (vertikalusis žvairumas). Būdingas apie 4 % vaikų, gali atsirasti ir suaugusiesiems. Atsiranda, kai nedarniai veikia akį judinantys raumenys (jų paralyžius, neišsivystymas, neteisingas raumenų ar jų raiščių prisitvirtinimas). Žvairumo priežastys ne visada žinomos. Būna įgimtas, įgytas, gali būti paveldimas. Esant normaliai abiakei (binokulinei) regai abi akys žvelgia į tą patį tašką, smegenys sujungia du vaizdus į vieną trimatį. Kai viena akis nukrypsta nuo centro, smegenys atpažįsta du skirtingus vaizdus. Vaikų smegenys išmoksta slopinti nuo centro nukrypusios akies siunčiamą vaizdą (maždaug pusės vaikų ši akis tampa tingine, vystosi vadinamoji ambliopija) ir mato tik tiesiai žvelgiančios ir geriau matančios akies vaizdą, prarandama binokulinė rega. Tinginės akies rega negydant ilgainiui silpnėja, 7–10 metų ir vyresniems ambliopija nebepagydoma. Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes jis toliaregis, akių judesiai dar nekoordinuoti. Vaikams su centrinės nevų sistemos funkcijos sutrikimu (cerebrinis paralyžius, Downo sindromas, hidrocefalija, smegenų navikas), t. p. po akies traumos žvairumas būna dažniau, bet gali sirgti ir sveiki vaikai. Suaugusiesiems, kuriems atsiranda žvairumas, būdinga galvos svaigimas, akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško, vaizdo dvejinimasis, bloga rega viena akimi, riboti akies obuolio judesiai, greitas akių nuovargis. Vaikų žvairumas gydymas dažniausiai pradedamas akiniais, rečiau – operacija. Po operacijos irgi tenka nešioti akinius. Gydoma ilgai, kol vaikas suauga.