žvangùtis, dzingùlis, skamballis, muzikos instrumentas – kratomasis idiofonas; uždaro varpelio rūšis. Būna rutulio ar lašo pavidalo; lietas iš bronzos ar žalvario, viduje yra metalinis rutuliukas ar akmenukas, apačioje – kryžminė išpjova, viršuje – pakabinamoji ąselė. Žvangučio garsas aukšto registro, skaidrus.
Lietuvoje rasta daug 10–16 a. žvangučių, dažnai su geometriniu ornamentu. Mažesniaisiais (apytikriai 2 centimetrų skersmens) žvangučiais puošdavo moterų drabužius, vyrų odinius diržus, didesniaisiais (iki 5 centimetrų skersmens) – žirgų kamanas. Žvangučius mini J. Łasickis (1580). Žvangutis (ar varpelis) kabintas vestuvių kvieslio lazdos (kvieslės, arba džingulio) tarpušakyje. Per piršlybas, vestuves, žirgų lenktynes ir kitomis progomis ant žirgo kaklo buvo segami žvanguliai.
1352