žvejýbos laivýnas, žvejojančių, perdirbančių ir gabenančių žuvis bei kitus jūros gyvūnus į krantą laivų visuma. Žvejybos laivynas apima verslo, priėmimo ir pagalbinius laivus. Verslo laivai būna gavybos (botai, traleriai, seineriai, drifteriai, jūros žinduolių medžioklės laivai, žuvų verslo bazės) ir perdirbimo (krabų ir žuvų konservų plaukiojančios bazės, banginių bazės, žuvų perdirbimo refrižeratoriai) laivai. Kai kurie verslo laivai gali žvejoti žuvis ir jas perdirbti (pvz., didieji šaldomieji traleriai). Daugeliui verslo laivų būdinga neribotas plaukiojimo rajonas ir ilgas autonominis plaukiojimo laikas (60–80 dienų). Priėmimo ir transporto laivai (refrižeratoriai, tanklaiviai, sausakrūviai laivai) iš žvejybos rajonų išveža produkciją ir į žvejybos rajonus pristato kurą, vandenį, maisto produktus. Pagalbiniai laivai (žvalgybos, mokslinio tyrimo, gelbėjimo) aptarnauja verslo ir priėmimo bei transporto laivus.
LIETUVOJE iki II pasaulinio karo buvo žvejojama Kuršių mariose, Baltijos jūros pakrantėje, ežeruose ir upėse (nuo 2015 verslinė žvejyba draudžiama visuose Lietuvos ežeruose). Stambios jūrų žvejybos ir žvejybos laivyno nebuvo. Žvejybos laivyną 2013 sudarė 146 laivai, iš jų buvo 108 laivai, turintys teisę žvejoti Baltijos jūros pakrantės žvejybos zonoje, 30 laivų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūroje, ir 8 laivai, turintys teisę žvejoti tolimuosiuose žvejybos rajonuose.