žvejýbos tiñklas, lynu sujungtas tinklinis mezginys žvejybai. Mezgamas iš medvilninių, kanapinių, sintetinių siūlų, virvelių, siuvamas iš tinklinio audeklo. Tinklo akys dažniausiai būna mažesnės nei 10 cm. Skirstomi į statomuosius ir traukiamuosius žvejybinius tinklus. Jūrų žvejybos statomieji tinklai būna gaubiamieji ir dreifuojamieji, o traukiamieji – traliniai. Vidaus vandenyse naudojami mažesni statomieji ir traukiamieji tinklai.
žvejybos tinklai prie Kuršių marių
LIETUVOJE ir prie jos krantų su tinklais žvejota jau neolite (rasta tinklų svarelių, plūdžių, įrankių tinklams traukti). Iš kanapinių ir lininių siūlų žvejų megzti tinklai buvo naudojami ir 20 amžiuje. Iki 20 a. vidurio ežeruose ir upėse dar buvo naudojami vadinamieji dvibradžiai (juos vilkdavo 2 žvejai), tribradžiai tinklai (vilkdavo 3 žvejai), bradiniai (vilkdavo 3–4 žvejai), vedėjos (vilko 2 greta plaukiančios valtys), jūroje ir mariose – statomieji ir traukiamieji didžiatinkliai.