Žvelgáitis (lot. Suelgate, Suellegaten) 1205 02, lietuvių kunigaikštis. 1205 02 dalyvavo apie 2000 lietuvių raitelių žygyje į estų žemes. Jiems žygiuojant pro Rygą, kurioje rezidavo vyskupas ir buvo įsikūręs Kalavijuočių ordinas, Žvelgaitis su savo žymesniais kariauninkais buvo priimtas miestiečių.
Pasak latvių kronikininko Henriko Latvio, Žvelgaitis buvęs turtingas ir galingas kunigaikštis, gyręsis, kad grįždamas sugriausiąs Rygos miestą. Lietuviams pasitraukus, žiemgalių kunigaikštis Viestartas įtikino rygiečius ir kalavijuočius surengti pasalą iš dabartinės Estijos teritorijos su belaisviais grįžtantiems lietuviams. Prie Ruopažių (apie 35 km į rytus nuo Rygos) įvykusiose kautynėse lietuvių kariuomenė buvo sumušta žiemgalių ir vokiečių pajėgų. Žvelgaitį, sėdintį rogėse, ietimi nudūrė Rygos vyskupo tarnas Teodorikas Schillingas, o žiemgaliai, nukirtę jo galvą, išsivežė į Žiemgalą.
19 a. istorikas S. Daukantas Žvelgaitį nepagrįstai laikė Jelgavos ir Žagarės kunigaikščiu; dėl to 20 a. pirmoje pusėje Žagarės piliakalniams prigijo Žvelgaičio kalno pavadinimas, o gretimas kaimas per žemės reformą pavadintas Žvelgaičiais.
L: T. Baranauskas Lietuvos valstybės ištakos Vilnius 2000.
2556