Žvėrinčiaus miškas

Žvėriñčiaus mškas yra Birštono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Birštono, dešiniajame Nemuno krante, vienoje Didžiųjų Nemuno kilpų. Plotas 680 ha, mišku apaugę 625 hektarai. 95 % miškų yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioniniam padaliniui, 5 % – Birštono savivaldybei. Reljefas – pakili lyguma, šiaurinėje dalyje terasomis žemėjanti Nemuno link. Per pietvakarinį pakraštį teka Druskupis (Nemuno dešinysis intakas). Miško augavietės nederlingos ir vidutinio derlingumo, normaliai drėgnos. Kultūrinės kilmės medynų 11 %. Pušynų 82 %, eglynų 11 %, beržynų 3 %, juodalksnynų ir baltalksnynų po 2 %, kitų rūšių 1 %. Jaunuolynai sudaro 11 %, pusamžiai medynai 56 %, bręstantys 11 %, brandūs 22 %. Medynų vidutinis amžius 79 m., bonitetas I, 2, skalsumas 0,79, tūris 342 m³/ha, vidutinis prieaugis 6,6 m³/ha. Našiausių medynų tūris 520 m³/ha. Per metus iškertama vidutiniškai 0,9 m³/ha. Miške įrengti Žvėrinčiaus pėsčiųjų ir dviračių bei Velniabliūdžio pažintinis gamtos takai. Yra 4 miško buveinės (10,4 ha), į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų 2 radimvietės. 15 a. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų kunigaikščių Birštono medžioklės dvaro žvėrynas.

1944–52 Žvėrinčiaus miškas buvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Lietuvos partizanų veikimo teritorijos riba.

2355

228