Žvėryno panorama (2023)
Žvėrýnas, Vilniaus miesto dalis Neries dešiniajame krante, tarp Karoliniškių, Šeškinės, Šnipiškių; priklauso Žvėryno seniūnijai. Iš vakarų prieina Karoliniškių draustinis. Du automobilių tiltai jungia Žvėryną su Naujamiesčiu, pėsčiųjų – su Vingio parku. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, Dievo Motinos ikonos Ženklas iš dangaus cerkvė, Šv. kankinės Kotrynos cerkvė, kenesa. Žvėryne įsikūrusios užsienio šalių ambasados (tarp jų – Armėnijos, Čekijos, Estijos, Gruzijos, Italijos, Kazachijos, Kinijos, Rusijos Federacijos). Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir kitos valstybinės įstaigos. Nekilnojamojo turto paslaugų (bendrovė Ober-Haus nekilnojamas turtas), vežimėlių ir kitos įrangos žmonėms su negalia gamybos bendrovė Puntukas ir kitos įmonės.
2 pašto skyriai, gimnazija, pradinė mokykla, darželis‑mokykla, darželis, 4 lopšeliai‑darželiai ir kitos ugdymo įstaigos. Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Vilniaus suaugusiųjų, Vaiko raidos ir kiti centrai. Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos neįgaliųjų draugija. Prekybos centras Panorama ir kiti verslo centrai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinis policijos muziejus prie Policijos departamento. Paminklai: Angelams sargams (pastatytas 2005; skulptorius V. Krutinis), poetui K. Balmontui (pastatytas 2010; skulptorius M. Šnipas) ir kiti.
Architektūra
Šv. kankinės Kotrynos (1871, architektas N. Čiaginas), Dievo Motinos ikonos Ženklas iš dangaus (1903) cerkvės, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (1905), kenesa (1923). Senasis tiltas (1907, metalinę dalį suprojektavo inžinierius V. Personas, mūrinę – inžinierius V. Malinovskis; 2006 tiltas rekonstruotas). Mediniai gyvenamieji namai, vilos (19 a. pabaiga–20 a. pradžia) su savitais drožiniais. Kompozitorių sąjungos rūmai ir gyvenamieji namai (1966, architektas V. E. Čekanauskas), bendrovės Achema būstinė (2006, architektai T. Paulauskas, S. Pamerneckis ir kiti). Žvėryno parke – 19 a. malūnas ir 2 tvenkiniai. Dekoratyvinė skulptūra Čiulbantis kryžius (2000, skulptorius G. Umbrasas).
viena Žvėryno gatvių (2023)
2271
Istorija
16–19 a. priklausė Radviloms, jie čia augino gyvūnus medžioklei (nuo to pavadinimas), veikė vandens malūnai. 19 a. pirmoje pusėje Žvėryną valdęs kunigaikštis L. Wittgensteinas rengė čia dideles medžiokles, vakarinėje dalyje pasistatydino rūmus (vadinamoji rezidencija; neišliko), juose vėliau atostogaudavo Vilniaus generalgubernatoriai; netoli rūmų 1871 pastatyta Šv. Jekaterinos cerkvė.
kenesa Žvėryne (pastatyta 1923)
19 a. pabaigoje Žvėryną nusipirkęs Sankt Peterburgo pirklys V. Martinsonas išpardavė sklypus Vilniaus gyventojams; imta statyti vasarnamius, vėliau ir gyvenamuosius namus, iškirsta dalis miško. 19 a. pabaigoje Žvėrynas suskirstytas stačiakampiais kvartalais; buvo apie 150 gyvenamųjų namų, gyveno apie 2000 žmonių. 1893 pastatytas medinis tiltas sujungė Žvėryną su Vilniaus centru. 1901 rajonas (vadintas Aleksandrija) prijungtas prie Vilniaus, netrukus ėmė kursuoti arklinis tramvajus. 1903 pastatyta Dievo Motinos ikonos cerkvė (prie jos veikė 2 prieglaudos ir mokykla vargšams), 1905 – katalikų bažnyčia, 1923 – kenesa. Per Lenkijos okupaciją Žvėryne veikė 2 lietuvių bendrabučiai ir siuvėjų mokykla, pirmoji Vilniuje radijo stotis (1927–35). Sovietų okupacijos metais Žvėryno šiaurinėje dalyje (Saltoniškėse) pastatyta pramonės įmonių.
Žvėrynas
Žvėrynas
-Aleksandrija