žvirbliniai

žvrbliniai (Passeridae), žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, tikrųjų giesmininkų (Oscines) pobūrio šeima. 6 gentys: tikrieji žvirbliai (Passer), trumpapirščiai žvirbliai (Carpospiza), savaniniai žvirbliai (Gymnoris), uolažvirbliai (Petronia), tikrosios sniegstartės (Montifringilla) ir mažosios sniegstartės (Pyrgilauda); 40 rūšių. Paplitę beveik visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Kūno ilgis 10,5–18 cm, masė 11–57 gramų. Plunksnų danga įvairių spalvų, vyrauja ruda, kaštoninė, pilka ir balta spalvos, kai kurių rūšių žvirbliniai turi juodos ir geltonos spalvų. Daugeliui rūšių būdingas lytinis dimorfizmas. Patinai ryškesni. Kūnas tvirtas trumpas, galva didelė apvali. Kojos tvirtos, trumpos ar vidutinio dydžio. Snapas kūginis. Sparnai platūs apvalaini. Minta augaliniu ir gyvūniniu maistu, lesa sėklas, vaisius, bestuburius. Kai kurie žvirbliniai yra sinantropai. Lizdus suka medžiuose, uoksuose, inkiluose, palėpėse. Deda 2–8 kiaušinius, peri 10–19 dienų.

naminis žvirblis

Lietuvoje

Lietuvoje peri 2 rūšys. Naminis žvirblis (Passer domesticus) yra apie 16 cm ilgio, apie 30 cm masės. Patino viršugalvis pilkas, šonai rudi, gerklė ir pagurklis juodi, pilvas balsvas. Patelė pilkšvai rusva. Sinantropas. Į lizdą deda 4–6 balsvus taškuotus kiaušinius. Dažnas. Eurazinis karklažvirblis (Passer montanus) apie 14 cm ilgio, apie 23 g masės. Viršugalvis rudas, galvos šonai balti, gerklė ir dėmė skruostuose juodi.

eurazinis karklažvirblis

naminiai žvirbliai

a – naminis žvirblis, b – eurazinis karklažvirblis

644

-žvirblis; -karklažvirblis