Žvornė, Žvėrỹnė, Žvorūnà, senovės lietuvių deivė. Minima Ipatijaus metraštyje (12 a. pabaiga) ir į Malalo kroniką 13 a. įterptame Sovijaus mite. Funkcijos neaiškios, gali būti siejama su žvėrimis (medžiokle), žeme ir žemdirbyste (pagal Veneros planetos mitinį įprasminimą kitose indoeuropiečių mitologijose). Žvorūnė ir Medeina savo ištakomis greičiausiai susijusios su Tacito minima Dievų motina. Turi laumės bruožų.
2271