žvyna, kieti plokštelių pavidalo odos dariniai, atliekantys apsauginę funkciją. Būdingi stuburiniams gyvūnams. Žuvų žvynai yra 4 tipų: plakoidiniai (susideda iš kaulinės plokštelės, esančios odoje, ir virš jos kyšančio danties; jis iš dentino, padengtas emaliu; būdingas kremzlinėms žuvims), kosmoidiniai (rombo formos, apatinis sluoksnis iš kaulinio audinio, viršutinis – į dentiną panašios sandaros jungiamojo audinio; kai kurių iškastinių žuvų, latimerijos), ganoidiniai (dažniausiai t. p. rombo formos, tarpusavyje sujungti lanksčia jungtimi; būdingi daugiapelekėms žuvims, kaimanžuvėms;) ir kauliniai (kaulinė, apvali plokštelė, vienu kraštu įsiterpusi į odą: kyšantis virš odos žvyno kraštas būna lygus – cikloidinis arba dantytas – ktenoidinis; būdingi beveik visoms kaulingosioms žuvims). Vietoj susidėvėjusių plakoidinių žvynų išauga nauji, visų kitų tipų žvynai auga visą gyvenimą; iš susidarančių žvynų metinių žiedų nustatomas žuvies amžius. Kaulinius žvynus turėjo kai kurie iškastiniai varliagyviai (pvz., stegocefalai). Roplių žvynai raginiai, dyglių, gumburėlių, plokštelių formos. Paukščiai turi raginius žvynus ant pastaibio. Raginius žvynus turi ir kai kurie žinduoliai, pvz., skujuočio žvynai dengia kūną, bebro, žiurkės – uodegą.
2271