Zwickau

Zwickau (Cvkau), miestas Vokietijos vidurinės dalies rytuose, Saksonijoje, į pietvakarius nuo Chemnitzo, Rūdinių kalnų šiaurės vakarinėse prieškalnėse, prie Zwickau Muldės upės (Elbės baseinas).

86 600 gyventojų (2021); su Chemnitzu sudaro aglomeraciją.

Per Zwickau eina Dresdeno–Chemnitzo–Niurnbergo geležinkelis ir plentas.

Automobilių (Volkswagen Sachsen GmbH bendrovė), baterijų ir akumuliatorių (Hoppecke Technologies GmbH & Co. KG), staklių, kompresorių gamyba, elektrotechnikos, tekstilės, siuvimo, keramikos, poligrafijos, farmacijos, maisto (alaus) pramonė, geležinkelio riedmenų remonto, logistikos (Sachsentrans Spedition & Logistik GmbH) įmonės. Turizmas.

Zwickau Vakarų Saksonijos aukštoji taikomųjų mokslų mokykla (Zwickau taikomųjų mokslų universitetas; įkurta 1897), privati Saksonijos socialinių ir sveikatos mokslų aukštoji mokykla (įkurta 2012), Roberto Schumanno konservatorija (įkurta 1947). Profesinio rengimo institutas Volkswagen Bildungsinstitut GmbH.

Viešoji mokslinė biblioteka Ratsschulbibliothek (apie 160 000 tomų; viena seniausių viešųjų mokslinių bibliotekų Vokietijoje, pirmąkart paminėta 1498), miesto biblioteka.

Augusto Horcho (automobilių) muziejus (Europos pramoninio paveldo kelio dalis), Roberto Schumanno namas muziejus, Priesterhäuser (miesto istorija), dailės muziejai, galerija Galerie am Domhoh. Miesto teatras Theater auf dem Gewandhaus (nuo 1823), lėlių, muzikiniai teatrai, scena po atviru dangumi.

Tarptautiniai Roberto Schumanno pianistų ir dainininkų (Schumanno konkursas), chorų konkursai.

Botanikos, zoologijos sodai.

2271

Architektūra

Zwickau rotušė

Turgaus aikštėje – rotušė (1404, neogotikinis fasadas, 1867), vadinamasis Gewandhaus pastatas (1525, dabar teatras). Ostersteino rūmai (13–15 a., 1590 įgavo renesanso bruožų, restauruoti 2008), senoji gamtinių dujų saugykla (1875), Johano pirtys (1869, abi rekonstruotos 2000), geležinkelio stoties rūmai (1936). Evangelikų liuteronų bažnyčios – Šv. Mauricijaus (1893, architektas J. Krögeris), Liuterio (1906, architektai R. Schillingas, J. Gräbneris); Šv. Marijos katedra (pirmoji pastatyta 13 a., dabartinė – 1453–1565, bokštas, 1677).

2271

Istorija

Pirmą kartą paminėtas 1118. 1135–45 Šv. Romos imperijos laisvasis miestas. Apie 1200 atiteko Meisseno markgrafams. Miesto teises gavo 1212 (kitais šaltiniais, 1192). 1316 Zwickau apylinkėse pradėta kasti sidabrą, 1348 – antracitą. 1424–1629 mieste vyko raganų procesai.

1437–1534 veikė monetų kalykla. 1522 pradėjo kurtis tekstilės pramonė (1540 iš apie 10 000 gyventojų 230 audė gelumbę). 15–16 a. t. p. klestėjo geležies ir vario rūdų, akmens anglių gavyba, kalvystė, prekyba.

Po Trisdešimties metų karo (1618–48) patyrė ekonominį nuosmukį. Atsigavo tik 19 a. pradėjus eksploatuoti naujus akmens anglių telkinius. 1904 pradėjo kurtis automobilių pramonė. Per II pasaulinį karą mieste buvo Flossenbürgo nacių koncentracijos stovyklos filialas.

1945–49 Zwickau priklausė SSRS okupacinei zonai, 1949–90 – Vokietijos Demokratinei Respublikai. 1946–90 Zwickau apylinkėse veikė bendros SSRS ir Vokietijos Demokratinės Respublikos įmonės SDAG Wismut urano rūdos kasykla (tiekė uraną SSRS branduolinei pramonei).

1957–91 mieste pagaminta daugiau kaip 3 mln. Trabant markės mažalitražių automobilių (laikyti vienu Vokietijos Demokratinės Respublikos simboliu). 1978 uždarytos paskutinės anglių kasyklos. Mieste 1810 gimė kompozitorius R. Schumannas.

2271