žỹdų pogròmai Kaunè 1941 mẽtais, nacių Vokietijai okupavus Lietuvą 06 25–29 įvykdyti pogromai.
Prielaidos
1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, Vokietijos kariuomenės daliniai 06 25 įžygiavo į Kauną. Šią dieną Kaune baigėsi Birželio sukilimas, buvo suformuota vokiečių okupacinė administracija, naciai pradėjo inicijuoti žydų pogromus.
1941 06 25 ankstų rytą į Kauną atvyko A operatyvinės grupės (Einsatzgruppe A) vadas SS karininkas (brigadefiureris) F. W. Stahleckeris ir iš karto ėmė vykdyti nurodymus, kuriuos jis ir kitų operatyvinių grupių bei jų padalinių vadai dar prieš SSRS–Vokietijos karą 1941 06 17 Berlyne gavo iš Vyriausiojo reicho saugumo valdybos vadovo SS karininko (obergrupenfiurerio) R. Heydricho ir kitų Trečiojo reicho vadovybės narių. Vienas iš nurodymų – inicijuoti žydų pogromus, įtraukiant į juos vietines antisemitines jėgas. Jam įgyvendinti F. W. Stahleckeris pasitelkė SSRS–Vokietijos karo pradžioje iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo išlaisvintą voldemarininką – žurnalistą Algirdą Joną Klimaitį (1910–88) ir jo suorganizuotą būrį (apie 20 asmenų), į kurį įstojo buvę politiniai kaliniai, kiti nuo sovietinės okupacinės valdžios 1940–41 nukentėję asmenys. Šio būrio nariai vertintini ne kaip partizanai sukilėliai, nes jie nepriklausė Lietuvių aktyvistų frontui. Pagal istorinę literatūrą, buvo pasitelkti ir voldemarininkų pakraipos karininkai leitenantas Bronius Norkus, majoras Kazys Šimkus ir kiti asmenys, kurie nebuvo lojalūs 1941 06 23 paskelbtai Lietuvos laikinajai vyriausybei, Ginkluotųjų pajėgų štabui ir Lietuvių aktyvistų frontui.
Kaune buvo smulkių ir 2 didesnio masto žydų pogromai. Šie du vyko Kauno priemiestyje Vilijampolėje ir buvusiame Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos Lietūkis (veikė 1923–40) garaže (Vytauto prospekte greta Miškų ir Griunvaldo gatvių, priešais kapines), kuris per pirmąją SSRS okupaciją (1940–41) buvo NKVD ūkinis pastatas.
Pogromas Vilijampolėje
Kauno priemiestyje Vilijampolėje žydų pogromas prasidėjo 1941 06 25 ir tęsėsi iki 06 27. Pogromininkų pajėgas sudarė A. J. Klimaičio būrys (apie 20 asmenų), K. Šimkaus ir B. Norkaus vadovaujamos ginkluotų asmenų grupės ir vokiečių kariai. Šias pajėgas skatino veikti A operatyvinės grupės vadas SS karininkas F. W. Stahleckeris. Pagal pogromą išgyvenusių asmenų prisiminimus, į žydiškąją Vilijampolės dalį įsiveržę lietuviai buvo ginkluoti kirviais, pjūklais, juos lydėjo minia žmonių. Pogromininkai veikė Vilijampolės Ariogalos, Jurbarko, Mėsininkų, Sinagogos, Veliuonos, Vidurinės ir kitose gatvėse, prie Vilijampolės tilto. Jie įsiverždavo į žydų butus, darydavo juose kratas. Žydai buvo suiminėjami, žudomi butuose ir viešose vietose (gatvėse, prie Vilijampolės tilto), iš jų prieš mirtį buvo tyčiojamasi. Prie Vilijampolės tilto žydai (apie 30 žm.) prieš sušaudant buvo žiauriai mušami, verčiami dainuoti sovietines dainas ir išsikasti duobes.
Vilijampolėje buvo nužudyta dvasininkų ir įvairių profesijų žydų: rabinas Zalmanas Osovskis, jo žmona ir sūnus rebė Judelis Osovskis, ješivos rabinas Šragas Faivelis Gorovičius, Drobės fabriko darbininko Akivos Pucharto šeima, Mordechajus Jatkunskas, jo žmona odontologė Štein‑Jatkunska ir du sūnūs, siuvėjas Baranovas, gydytojas Šmuelis Macas ir kiti; dalis aukų nužudytos itin žiauriai (pvz., rabinui Z. Osovkiui nupjauta galva).
Pagal F. W. Stahleckerio 1941 10 15 ataskaitą, per pirmąjį pogromą (naktį iš 06 25 į 26) pogromininkai nužudė daugiau kaip 1500 žydų, padegė ar kitaip sunaikino keletą sinagogų ir sudegino žydų kvartalą su apie 60 namų. Istorinių tyrimų duomenimis, per pogromą Vilijampolėje galėjo būti nužudyta apie 600–800 žydų; F. W. Stahleckerio pateiktas skaičius greičiausiai reiškia nužudytus ir suimtus žydus. Lietuvos laikinoji vyriausybė 1941 06 26 atsiribojo nuo pogromo Vilijampolėje pareikšdama, kad A. J. Klimaičio vadovaujamas būrys veikia ne su Lietuvos ginkluotųjų pajėgų štabu.
Žudynės „Lietūkio“ garaže
Po to, kai Vokietijos kariuomenė 1941 06 25 įžygiavo į Kauną, buvusiame Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos Lietūkis garaže 2 dienas buvo apsistojusi vokiečių gurguolė – vežimai su arkliais. Arti garažo buvusiuose Lietuvos prekybos rūmuose įsikūrė Vokietijos kariuomenės 16‑osios armijos vadovybės būstinė.
Egzekucija prasidėjo 06 27 ryte, kai vokiečių kariai ir baltaraiščiai pradėjo grupelėmis varyti žydus į garažą. Iš pradžių žydai buvo verčiami išvalyti garažą, iš jų brutaliai tyčiotasi (laistant vandeniu, čaižant botagu ir kitais būdais); iš aukų tyčiojosi vokiečių kariai ir baltaraiščiai. Vėliau, kai žydai pamėgino nepaklusti kankintojams, baltaraiščiai pradėjo juos mušti ir žudyti panaudodami įvairius įrankius. Aukas vienu metu dažniausiai žudė keli pogromininkai, būta epizodo, kai grupelę žydų nužudė vienas apie 16–25 m. amžiaus baltaraištis; sąmonę praradusios aukos buvo gaivinamos vandeniu, po to vėl mušamos.
pogromas Lietūkio garaže
Nužudžius žydų grupelę, buvo atvedama kita. Vokiečių kariai aukų nežudė. Žudynės vyko maždaug iki 18 val., po to vokiečiai egzekuciją stebėjusiems asmenims liepė išsiskirstyti, aukų kūnai sukrauti į sunkvežimį, išvežti ir užkasti Kauno senosiose kapinėse.
Pagal skirtingus duomenis, garaže nužudyta nuo 50 iki 70 žydų, tarp jų: Chaimas Cukermanas (parduotuvės savininkas), Peisachas ir Moišė Goldbergai (broliai moksleiviai), Šliomas Goldšteinas (muzikas), Yitzhkas Grinas (muilo fabriko darbininkas), B. Komašas (prekiautojas), Yitzhakas Kurliančikas (vandens tiekėjas), rabinas Aronas Braudė, Jurgis Štromas (teisininko ir politologo A. Štromo tėvas), Nona Aronovas ir 3 jo sūnūs.
Iš pradžių vietinių gyventojų, stebėjusių žudynes, buvo nedaug, jų ženkliai padaugėjo antroje dienos pusėje; vieni pritarė pogromininkams ir juos skatino, kiti bjaurėjosi ir šaukė Gėda Lietuvai! Visą egzekuciją stebėjo ir Vokietijos kariuomenės 16‑osios armijos vokiečių kariai, pakeisdami vieni kitus; dalis jų priklausė 562‑ajai kuopai (Backereikompanie), kiti – Oro pajėgų štabo aerofotonuotraukų skyriui ir kitiems padaliniams. Vokiečių kariai Wilhelmas Gunsilius, Karlas Röderis ir vienas nežinomas asmuo žudynių vietoje padarė 17 nuotraukų, kurios išliko iki šių dienų. Liudininkai žudynes Lietūkio garaže apibūdino kaip labai žiaurias, brutalias ir stipriai įsirėžiančias į atmintį.
paminklas Lietūkio garažo aukoms žudynių vietoje
Egzekucijos garaže vykdytojai
Dauguma 1941 06 27 žydų žudynių Lietūkio garaže dalyvių buvo per 1940–41 SSRS okupaciją Kauno sunkiųjų darbų kalėjime kalinti asmenys (politiniai kaliniai), kurie išsilaisvino 1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui. Buvęs Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministras A. Damušis A. J. Klimaitį ir jo vadovaujamą būrį įvardijo kaip žudynių garaže dalyvius, kurie veikė pagal SS karininko F. W. Stahleckerio nurodymus. Tai, kad egzekucijoje dalyvavo A. J. Klimaičio būrys, patvirtina ir įvykių garaže liudininko rašytojo V. Petkevičiaus prisiminimai. Galėjo būti ir pogromininkų, kurie, nors ir nepriklausė A. J. Klimaičio būriui, tačiau jam talkino. 06 27 egzekucijoje vienokiu ar kitokiu būdu galėjo dalyvauti iki 30 asmenų. Kitas įvykių liudininkas Jonas Lajauskas kaip egzekucijos dalyvius įvardijo vokiečių policiją, Vokietijos kariuomenės kareivius ir išsilaisvinusius kalinius.
Laikinosios vyriausybės požiūris į įvykius „Lietūkio“ garaže. Pogromų aukų skaičius
Pagal Lietuvos laikinosios vyriausybės 1941 06 27 protokolą, nepaisant visų priemonių, kurių reikia imtis prieš žydus dėl jų komunistinės veiklos ir kenkimo Vokietijos kariuomenei, partizanams ir paskiriems gyventojams reikėtų vengti viešų žydų egzekucijų, šie veiksmai padaryti žmonių, kurie nieko bendro neturi su Lietuvių aktyvistų fronto štabu, Partizanų štabu ir Lietuvos laikinąja vyriausybe. Tai iš dalies galima vertinti kaip Laikinosios vyriausybės raginimą partizanams ir kitiems gyventojams atsiriboti nuo F. W. Stahleckerio inicijuotų žydų pogromų.
Be 2 didžiųjų pogromų buvo smulkių pogromų daugelyje Kauno vietų (pvz., Kranto gatvėje), baltaraiščiai nužudydavo nedideles žydų grupeles; aukų galėjo būti apie 150 žmonių. 1941 06 29 nacių okupacinės valdžios nurodymu išpuoliai prieš žydus Kaune buvo nutraukti. Pagal istorinius tyrimus, per 1941 06 25–29 pogromus Kaune nužudyta apie 1000 žydų; SS karininko F. W. Stahleckerio teigimu, nužudyta apie 3800 žm., tačiau šis skaičius yra abejotinas – gali būti, kad jis reiškia nužudytus ir suimtus žydus.
-Lietūkio žudynės; -žudynės Lietūkio garaže; -žydų žudynės Lietūkio garaže
P: 1941 m. Birželio sukilimas: dokumentų rinkinys / sud. V. Brandišauskas Vilnius 2000; Lietuvos žydų žudynių byla: = The Case of the Massacre of the Lithuanian Jews: dokumentų ir straipsnių rinkinys / sud. A. Eidintas Vilnius 2001. L: A. Damušis Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario (1940–1959) metais Kaunas 1991; V. Brandišauskas Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą (1940 06–1941 09) Vilnius 1996; A. Bubnys Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) Vilnius 1998; Garažas: aukos, budeliai, stebėtojai / sud. S. Vaintraubas Vilnius 2002; A. Eidintas Žydai, lietuviai ir holokaustas Vilnius 2002; Ch. Dieckmann, S. Sužiedėlis Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį Vilnius 2006; A. Bendinskas Be pagražinimų: vieno likimo istorija (atsiminimai) Vilnius 2006; Z. Blynas Karo metų dienoraštis, 1941–1944 m. Vilnius 2007; A. Anušauskas, G. Sviderskytė XX amžiaus slaptieji archyvai: dvylika istorijos detektyvų Vilnius 2008; Holokausto Lietuvoje atlasas / sud. M. Jakulytė‑Vasil Vilnius 2011; A. Bubnys Kauno getas 1941–1944 Vilnius 2015; E. Oshry The Annihilation of Lithuanian Jewry New York 1995; A. Faitelson Nepokorivšiesia Tel Aviv 2001; Ch. Dieckmann Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941–1944 Göttingen Bd. 1 2011.
3231