žygeviai, kraštotyrinio sąjūdžio Lietuvoje dalyviai.
Tikslai ir veikla
Sąjūdžio tikslai buvo domėtis Lietuvos istorija, tyrinėti lietuvių tautos papročius ir tradicijas, prižiūrėti Lietuvos istorinius paminklus, žymių žmonių, kovose dėl nepriklausomybės žuvusių karių kapus, prisidėti prie lietuvybės išsaugojimo lietuvių etninėse žemėse, priešintis nutautinimui ir sovietizacijai.
Žygeivių sąjūdžio organizuota pradžia susijusi su Punios sutartimi: 1966 07 03 Punios šile turistų atstovai priėmė 30‑ies punktų Punios sutartį ir Turisto statutą, kurio įžangoje rašoma: Tu – turistas: gamtos draugas, žmonių bičiulis, gimtosios žemės sūnus. Kiekvienas Tavo žygis teneša naudą gamtai, žmogui, Tėvynei. Vilniaus universiteto turistų (vėliau – žygeivių) klubas buvo neprivalomas fakultatyvas, kurį studentai rinkosi savo nuožiūra. Šio fakultatyvo dėstytojai buvo jauni mokslininkai, neseniai studijas baigę absolventai: A. Andriuškevičius, V. Bagdonavičius, Juozas Dapkevičius, Jūratė Dienytė, K. Eigminas, Antanas Gudelis, A. Jucevičius, Vincas Kavaliauskas, R. Krupickas, K. P. Labanauskas, R. Matulis, G. Motuza‑Matuzevičius, Edmundas Stankevičius, T. A. Šidiškis, J. Trinkūnas, Kęstutis Turonis ir kiti.
Vilniaus universiteto žygeiviai V. Krėvės gimtinėje Subartonyse (1966)
Turistų klubas rengdavo išvykas po Lietuvą, jose kasmet dalyvaudavo apie 1000 Vilniaus universiteto studentų.
Per Lietuvos–Indijos (Indijos bičiulių) draugijos (buvo įsteigta 1967) paskaitas, Vydūno 100‑ųjų gimimo metinių minėjimą (1968), susitikimus su archeologe M. B. Gimbutiene (1968), keliautoju A. Poška, gamtininku T. Ivanausku, kultūros veikėju J. Keliuočiu ir kitais žymiais asmenimis buvo ugdomas susidomėjimas Lietuvos istorija ir gamta, kraštui nusipelniusiais žmonėmis. Kraštotyrininkų judėjimą t. p. skatino geografo Č. Kudabos pedagoginė veikla ir jo gausios publikacijos periodinėje spaudoje, pirmieji folkloro teatrai ir folkloro ansambliai, 1967 06 surengta Rasos šventė Kernavėje. 1968 pavasarį Lietuvos aukštųjų mokyklų turistų susitikime Butrimonyse (Šalčininkų rj.) buvo priimtas sprendimas pasivadinti žygeiviais.
V. Kučo parengtas kvietimas renginiui Kraštotyrinės dienos universitete (1969)
Vilniaus universiteto žygeiviai mini savo klubo 60-metį (2018)
senieji žygeiviai prie prieš 50 m. supilto pilkapio S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbio atminimui. Iš kairės: V. Satkauskas, N. Balčiūnienė, R. Matulis, J. Dapkevičius, T. A. Šidiškis, K. P. Labanauskas, S. Kučas, D. Tomkevičienė, A. Buitkus ir V. Baltrūnas (2019)
Į kraštotyrinį sajūdį įsitraukė kitų Vilniaus, Kauno aukštųjų mokyklų, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės, kai kurių rajonų turistai ir kraštotyrininkai.
Žygeiviai rengė kraštotyros, istorijos paminklų, Lietuvos nepriklausomybės kovų vietų tvarkymo ekspedicijas, prisidėjo prie pilkapio S. Dariui ir S. Girėnui supylimo Dariškėse (Klaipėdos rj., 1969 05), kitų masinių renginių, Vilniaus universiteto kraštotyros klubo Ramuva įkūrimo (1970). KGB žygeivius nuolat sekė, aktyvesnius tardė, jų veiklą traktavo kaip antisovietinę, 1972 05 susideginus R. Kalantai – žygeivių judėjimą uždraudė. Iki 1988 šis judėjimas veikė nelegaliai arba pusiau legaliai.
1988 buvo atkurti Vilniaus universiteto, Kauno politechnikos instituto ir kiti žygeivių klubai, 1990 įkurta Lietuvos žygeivių sąjunga (veikia Panevėžyje, pirmininkas Dainius Balčiūnas). 1989–95 Vilniaus universiteto žygeivių klubas leido leidinį Žygeivis.
Žymesni nariai
Žymesni kraštotyrinio sąjūdžio nariai: Albertas Alminas, Nijolė Balčiūnienė, V. Baltrūnas, J. Beinortas, Aleksandras Buitkus, T. B. Burauskaitė, Kęstutis Čeponis, J. Dapkevičius, Jonas Grabavičius, S. G. Ilgūnas, R. Krupickas, Sigitas ir Vidimantas Kučai, K. P. Labanauskas, R. Matulis, V. Povilionienė, V. Povilionis, Vladas Satkauskas, T. A. Šidiškis, Danutė Tomkevičienė, J. Trinkūnas ir kiti.
Š: Punios sutartis / Žygeivis, 1989 10, nr. 8. L: T. Šidiškis Prieš 20 metų / Žygeivis, 1990, nr. 12; Traktatas apie žygeivius Panevėžys 1997; Laikas kaip vandenynas. Pokalbis su Jonu Trinkūnu / Liaudies kultūra, 2009, nr. 1; Žygeivių judėjimas Lietuvoje. Nijolę Balčiūnienę kalbino Aldona Vaicekauskienė / „Aušra“, 2012, nr. 1; V. Baltrūnas ir V. Kučas Taip 1969 m. buvo pagerbti Atlanto nugalėtojai / Žemaičių kultūros savastys 2 tomas 2013.
1959