Žygmantas Kęstutáitis apie 1365Trakai 1440 03 20Naujieji Trakai, Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1432). Iš Gediminaičių. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir Birutės sūnus. Turėjo sūnų Mykolą. Po tėvo mirties 1382–84 su kitais giminaičiais buvo Jogailos nelaisvėje. 1384 pabėgo pas brolį Vytautą, esantį Vokiečių ordino mieste Karaliaučiuje. Vytautui antrą kartą ieškant Ordino pagalbos Žygimantas Kęstutaitis 1389–98 (kiti – įvairiais metais) su savo ir Vytauto šeimos nariais, keliais kitais kunigaikščiais ir daugeliu bajorų buvo Vokiečių ordino įkaitas. 1398 grįžęs valdė Naugarduką, Geranainius, Starodubą. Dalyvavo Vorsklos mūšyje (1399) tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenės ir Aukso ordos valstybės totorių kariuomenės ir Žalgirio mūšyje (1410) tarp LDK, Lenkijos ir Vokiečių ordino jo teritorijoje Prūsijoje.
Žygimanto Kęstutaičio majestotinis antspaudas (vario raižinys, 1848–52, dailininkas Antonis Oleszczyńskis, Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Buvo Salyno (1398 Nemuno saloje; Salyno sutartis), Torunės (1411 prie Vyslos; Torunės taika), Melno (1422 Prūsijoje; Melno taika) ir Skirsnemunės (1431; Skirsnemunės sutartis) taikos sutarčių su Vokiečių ordinu sudarymo liudytojas.
Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui mirus (1430), Žygimantas Kęstutaitis iš pradžių rėmė pusbrolį Lietuvos didįjį kunigaikštį Švitrigailą ir jo kovą su Lenkija. Vėliau, Lenkijos ponų (ypač vyskupo Zbigniewo Oleśnickio ir jo grupuotės) kurstomas gelbėti katalikybę Lietuvoje nuo tariamo stačiatikybės rėmėjo Švitrigailos, prisidėjo prie Lietuvos didikų 1432 sąmokslo prieš Švitrigailą (Ašmenos mūšis).
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis prisiekia Lenkijos karaliui ir Karūnai (Trakai, 1433 01 20; Krokuvos nacionalinis muziejus)
Užėmęs Trakus bei Vilnių ir tapęs Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Žygimantas Kęstutaitis, Lenkijos padedamas, stengėsi atimti iš Švitrigailos (jis dar skelbėsi esąs Lietuvos valdovas) jo tebevaldomas LDK rytines sritis: Polocką, Vitebską, Smolenską, Severianų Naugardą, Kijevą, Voluinę ir Rytų Podolę. Dėl to 1432 Gardino sutartimi Žygimantas Kęstutaitis pripažino esąs Lenkijos karaliaus Jogailos vietininkas, valdantis LDK tik iki gyvos galvos, pasižadėjo sau ir sūnui Mykolui nesiekti Lietuvos karūnos, padarė teritorinių nuolaidų: Voluinė turinti priklausyti LDK tik iki Žygimanto Kęstutaičio mirties, vėliau – Lenkijai, šiai nuo sutarties pasirašymo – Podolė; savo pažadus pakartojo 1433, 1434, 1437 ir 1439. Valdant Žygimantui Kęstutaičiui buvo pakeistas Vytauto ir Švitrigailos užsienio politikos kursas, susilpnėjo didžiojo kunigaikščio valdžia, sumenko jos autoritetas ir tarptautiniu mastu. Siekdamas patraukti LDK rytinių sričių bajorus stačiatikius, Žygimantas Kęstutaitis 1434 privilegija (Žygimanto Kęstutaičio privilegija) sulygino jų teises su lietuvių bajorų teisėmis.
1435 09 01 Pabaisko mūšyje Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė sumušė Švitrigailos ir Livonijos ordino kariuomenę (12 31 buvo sudaryta Bresto taika). Pusbrolių kovos vyko iki 1438; vėliau Žygimantas Kęstutaitis įsigalėjo visoje LDK. Norėdamas likviduoti Lenkijai padarytas nuolaidas, 1438–39 derėjosi su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Albrechtu II dėl antilenkiškos koalicijos sudarymo.
Remdamasis vidutiniaisiais bajorais Žygimantas Kęstutaitis stengėsi susilpninti LDK ponų įtaką, bet nespėjo: žuvo nuo didikų sąmokslininkų, vadovaujamų Švitrigailos šalininkų kunigaikščių Aleksandro ir Jono Čartoriskių (Čartoriskiai).
L: B. Dundulis Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo XV amžiuje Vilnius 1968; J. Kiaupienė, R. Petrauskas Lietuvos istorija t. 4: Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386–1529 m. Vilnius 2009; T. Baranauskas, I. Baranauskienė Viduramžių Lietuvos viešpačiai Vilnius 2015; J. Tęgowski Pierwsze pokolenia Giedyminowiczów Poznań–Wrocław 1999.
903
415