Žygmanto Augùsto bibliotekà, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto knygų kolekcija.
1544–1565 buvo laikoma Vilniaus Žemutinėje pilyje, vėliau perkelta ir iki 1572 laikyta Tykocino pilyje. Kolekcijoje buvo apie 4000 tomų (tikslus knygų skaičius nenustatytas; vertė 10 000 auksinų). Žygimanto Augusto bibliotekos pagrindą sudarė Augsburge, Frankfurte prie Maino, Leipcige, Vakarų Europos kituose miestuose ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsigyti leidiniai (jų kaina ir pristatymo išlaidos buvo žymimos pilies iždo knygose), taip pat knygų padovanojo autoriai ar rengėjai (pavyzdžiui, M. Liuteris, J. Kalvinas), Lietuvos ir Lenkijos bažnyčios, politiniai veikėjai ir kiti privatūs asmenys. Žygimanto Augusto biblioteka buvo humanistinės pakraipos, pagrindą sudarė teisės ir antikos klasikų veikalai (Aristotelio, Aristofano, Cicerono), taip pat buvo nemažai šalių ir kelionių aprašymų, kronikų, astronomijos (pvz., Koperniko), medicinos, istorijos, teologijos veikalų (Origeno, Kiprijono, Tertulijono raštai). Daugiausia buvo leidinių lotynų kalba, taip pat nemažai graikų, hebrajų, šiek tiek ispanų, italų, prancūzų, vokiečių kalbomis, kirilika rašytų knygų (pavyzdžiui, šventųjų gyvenimų aprašymai). Knygos Krokuvos ir Vilniaus meistrų buvo įrištos į medinius kietviršius, aptrauktus ruda oda, puoštus renesansiniais ornamentais, Lietuvos ir Lenkijos paauksuotais herbais, su įspaustu superekslibrisu (žinoma daugiau kaip 10 atmainų) – užrašu Sigismundi Augusti Regis Poloniae Monumentum, sutrumpintu knygos pavadinimu ir įrišimo data. Spaudus raižė karališkasis auksakalys vilnietis Ioannesas Gundas. Žygimanto Augusto biblioteką tvarkė ir prižiūrėjo karaliaus raštininkas Łukaszas Górnickis ir karalienės Barboros Radvilaitės sekretorius Stanislawas Koszuckis, kuris parengė pirmajį Lietuvoje juridinių knygų mokslinį katalogą – Index librorum Jurisprudentiae in bibliothecae Domini Sigismundi II Augusti... Knygos jame suskirstytos pagal dydį į 3 formatus, šie – pagal turinį į keletą grupių (anotacijos, traktatai, komentarai, žodynai ir kita), grupės – abėcėline tvarka pagal autorių pavardes (kitaip nei 16 amžiaus pirmos pusės Europos kataloguose, kuriuose knygos būdavo surašomos pagal autorių vardus). Šis katalogas su pratarme skaitytojui išliko Švedijos karališkojoje bibliotekoje.
Pagal 1571 05 06 Žygimanto Augusto testamentą biblioteka turėjo būti atiduota Vilniaus jėzuitų kolegijai (nuo 1579 akademija), išskyrus liturgines knygas, kurios turėjo būti perduotos Šv. Onos bažnyčiai Vilniuje, numatytai statyti prie Vilniaus Žemutinės pilies. Dėl neatitikimo studijų turiniui jėzuitai Žygimanto Augusto bibliotekos knygas delsė perimti, o testamento vykdytoja Žygimanto Augusto sesuo Ona Jogailaitė jas pradėjo dalyti dvariškiams, todėl vos pusė bibliotekos knygų 1579 ir vėliau pateko į Vilniaus jėzuitų akademijos biblioteką. Daug knygų dingo per gaisrus ir karus, daugiausia per 1655 rusų invaziją, kai Vilniaus jėzuitų akademijos biblioteka buvo evakuota į Karaliaučių. 1810 Vilniaus universiteto bibliotekos kataloge įrašytos 29 knygos iš Žygimanto Augusto bibliotekos. 1832 uždarius Vilniaus universitetą dalis Žygimanto Augusto bibliotekos knygų pateko į Vilniaus medicinos‑chirurgijos akademiją ir Vilniaus katalikų dvasinę seminariją, kita dalis išvežta į Rusiją, Kijevo ir Charkovo universitetus.
Guillilaume Budé veikalas De transitu hellenismie ad christianismum (1533) iš Žygimanto Augusto bibliotekos (Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyrius)
21 amžiaus pradžioje apie 590 Žygimanto Augusto bibliotekos knygų yra Varšuvos nacionalinėje bibliotekoje (105 knygos), Sankt Peterburgo mokslų akademijos (68 knygos), Lundo (28 knygos), Uppsalos universiteto bibliotekoje (18 knygų), Vilniaus universiteto (14 knygų; 20 veikalų), Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje (1 knyga; 3 veikalai), taip pat Didžiosios Britanijos, Danijos, Rumunijos, Suomijos, Ukrainos, Vengrijos ir kitų šalių asmeninėse bibliotekose.
1097