Žygmanto Sẽnojo privilègijos, privilegijos, 16 a. pirmoje pusėje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo duotos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorams ir valstybei valdyti. 1506 privilegiją jis suteikė savo per vainikavimą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Pažadėjo valdyti šalį tardamasis su Ponų Taryba; patvirtino pirmtakų suteiktas privilegijas; garantavo valstybės teritorijos neliečiamybę; pažadėjo Ponų Tarybą vienodai traktuoti kaip ir Lenkijos Senatą (jei tapsiąs jos karaliumi). Pažymima, kad jis išrenkamas ne tik didžiuoju, bet ir aukščiausiuoju kunigaikščiu (pastaruoju titulavosi, pradedant Jogaila, Lenkijos karaliai Jogailaičiai). Šia privilegija apibendrinama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lygybės su Lenkijos karalyste asmeninėje unijoje (nuo 1385 Krėvos sutarties) koncepcija. 1522 privilegija mažametis sūnus Žygimantas Augustas pripažįstamas sosto įpėdiniu. Skelbiama apie I Lietuvos Statuto įsigaliojimą ir numatoma jį išspausdinti; tai nebuvo padaryta, redakcija neišliko. 1529 privilegija suteikta išleidus I Lietuvos Statutą ir vainikavus Žygimantą Augustą, kaip tėvo bendravaldį, didžiuoju kunigaikščiu. Patvirtintos ir konkretizuotos ankstesnės privilegijos: 1413 Horodlės susitarimai, 1434 Žygimanto Kęstutaičio privilegija, 1447 Kazimiero privilegija, 1492 Aleksandro privilegija. Užtikrinama, kad riteriai bajorai netaps didikų, gaunančių naujų valdų, pavaldiniais. Susisteminta įvedama riterių teisė. Riterio karo tarnybininko samprata keičiama į luominę kilmingojo bajoro sampratą.
-1506 privilegija; -1522 privilegija; -1529 privilegija
683