Žỹgis į Ròmą, B. Mussolini ir jo vadovaujamos Nacionalinės fašistų partijos 1922 10 Italijoje surengtas valstybės perversmas.
Po Pirmojo pasaulinio karo šalį apėmusi politinė krizė, ūkio suirutė ir komunistinės revoliucijos grėsmė suformavo fašizmo socialinės propagandos veikiamos Italijos visuomenės ir valdančiųjų sluoksnių požiūrį, kad fašistų partija yra vienintelė jėga, galinti garantuoti šalyje tvarką. 1922 10 Neapolyje vykusiame fašistų sąskrydyje B. Mussolini, kalbėdamas apie 60 000 šalininkų miniai, 10 24 pareikalavo valdžią perduoti Nacionalinei fašistų partijai. Apie 40 000 žmonių išžygiavo į Romą pakeliui užimdami kitus miestus.
žygis į Romą
Fašistų smogikams artėjant prie sostinės (pats B. Mussolini žygyje nedalyvavo, nuo 10 27 Milane laukė jo padarinių) Italijos karalius Viktoras Emanuelis III, nepaisydamas ministro pirmininko L. Factos patikinimų, kad kariuomenė ištikima vyriausybei, neleido jam skelbti ypatingosios padėties. Siūlymą sudaryti A. Salandros vadovaujamą koalicinę vyriausybę B. Mussolini atmetė (fašistų būriai tuo metu stovėjo 50 km už Romos). 10 29 Viktoras Emanuelis III pavedė B. Mussolini sudaryti naują vyriausybę. 10 31 šią vyriausybę patvirtino parlamentas.
Fašistinis režimas Italijoje galutinai įsitvirtino 1925–26 priėmus ypatinguosius įstatymus, jais panaikintas politinis pliuralizmas ir parlamentinė sistema.