Hübner Zygmunt (Zygmuntas Hiùbneris) 1930 03 23Varšuva 1989 01 12Varšuva, lenkų aktorius, režisierius, pedagogas. Baigė Aukštąją teatro mokyklą (nuo 1955 A. Zelwerowicziaus aukštoji teatro mokykla) Varšuvoje (aktorinį meistriškumą 1952 ir režisūrą 1956); 1970–88 (su pertraukomis) joje dėstė režisūrą; profesorius (1980). Senojo teatro Krokuvoje (1963–70) ir Teatr Powszechny Varšuvoje (1974–89; 1989 jam suteiktas Z. Hübnerio vardas) direktorius ir meno vadovas (subūrė garsiausius Lenkijos režisierius ir aktorius, kruopščiai formavo repertuarą). Pastatė sušiuolaikintos klasikinės dramaturgijos (Molière’o Mizantropas 1966, vaidino Alcestą, W. Shakespeare’o Užsispyrėlės sutramdymas 1969, Euripido Medėja 1988) kūrinių. Spektakliuose (Ulisas 1970, pagal J. Joyce’ą, D. Wassermano Skrydis virš gegutės lizdo 1977, pagal K. Kesey) nagrinėjo šiuolaikinio žmogaus jauseną, jo dorovinio pasirinkimo kriterijus, manipuliacijų mechanizmus. Režisavo šiuolaikinių užsienio (J.-P. Sartre’o Garbingoji kekšė 1956, Nepalaidoti mirusieji 1957, E. Ionesco Raganosis 1960, vaidino Beranžė, P. O. Enquisto Iš sliekų gyvenimo 1984) ir lenkų (T. Różewicziaus Laokoonto grupė 1974, W. Gombrowicziaus Ivona, Burgundijos kunigaikštytė 1983) pjesių. Pastatė apie 30 televizijos spektaklių (A. Millerio Salemo raganos 1979, Z. Krasińskio Nedieviškoji komedija 1982). Sukūrė vaidmenų teatre (Močarskis – Pokalbiai su budeliu 1977, pagal K. Moczarskį) ir kine (Sucharskis – Westerplatte 1967, režisierius S. Różewiczius). Vaidyba santūri, racionali. 1970–80 vadovavo Tarptautinio teatro instituto Lenkijos centrui. Parašė knygų apie teatrą (Režisūros menas / Sztuka reżyserii 1982, Politika ir teatras 1991), išleido straipsnių, esė (Atsiprašau, nieko naujo / Przepraszam, nic nowego 1978), feljetonų rinkinių.
L: Zygmunt Hübner: 23 marca 1930–12 stycznia 1989 Gdansk 2000.