žymėtieji atomai

žymtieji atòmai, radioaktyvieji, kartais ir stabilieji, izotopai, naudojami cheminiams elementams, junginiams, kitoms medžiagoms žymėti. Žymėtaisiais atomais pakeičiami tiriamų gamtinių izotopų atomai arba jų dedama į tiriamąją medžiagą papildomai. Pagal išplitimą medžiagoje randama, kiek medžiagoje yra tiriamojo elemento arba nustatoma, kaip jis kinta cheminiame procese. Vieni cheminiai elementai, pvz., vandenilis, anglis, siera, chloras, švinas, žymimi jų stabiliaisiais (vandenilio ²H, anglies ¹³C, sieros ³⁴S, chloro ³⁷Cl, švino ²⁰⁴Pb) arba radioaktyviaisiais (³H, ¹¹C, ³⁵S, ³⁶Cl, ²¹²Pb) izotopais; kiti, pvz., berilis, fluoras, natris, aliuminis, jodas (šie elementai turi tik 1 stabilų izotopą) – tik radioaktyviaisiais izotopais (pvz., ¹⁴C, kalcio ⁴⁵Ca, kobalto ⁶⁰Co, fosforo ³²P, jodo ¹³¹I). Žymėtieji atomai atpažįstami ir kiekybiškai nustatomi autoradiografija, aktyvacine arba radiometrine analize. Žymėtaisiais atomais nustatomi maži medžiagų kiekiai, tiriamas reakcijų mechanizmas, adsorbcija, kristalizacija, elektrolizė ir kiti heterogeniniai procesai. Naudojant stabiliuosius ir radioaktyviuosius H₂, C, N₂, O₂, P, S, Fe izotopus buvo ištirta baltymų, nukleorūgščių, angliavandenių, riebalų ir kitų biologiškai aktyvių junginių biosintezės ir irimo procesai, jų lokalizacija, biomolekulių struktūriniai kitimai, daroma šių procesų kiekybinė ir kokybinė analizė. Paprastus atomus pakeitus žymėtaisiais tiriama, kaip į augalus patenka mineralinės medžiagos, skysčiai, dujos, kaip žmogaus ir gyvūnų organizme į hemoglobiną įsijungia geležis, kaip į nervinį ir raumeninį audinį patenka fosforas, į kaulus – kalcis. Tyrimų duomenys padeda sudaryti biosintezės ir medžiagų apykaitos procesų schemas, sintetinti organinius junginius. Žymėtieji atomai dar naudojami vabzdžių (pvz., musių, skėrių), paukščių, graužikų migracijai tirti, kai kurių žmogaus ligų patogenezei ir diagnostikai. Radioaktyviųjų žymėtųjų atomų metodą 1913 sukūrė G. J. de Hevesy (Vengrija) ir F. A. Panethas (Vokietija).

2271