žyminiai ženklai

žyminiai ženklai: a – Kolumbijos pasų rinkliavos (1883; 2 pesai), b – Vokietijos Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemės teisinių paslaugų rinkliavos (2003; 1 euras), c – Lietuvos vizų rinkliavos (1928; 50 litų)

žymniai ženkla, tam tikro mokesčio ar rinkliavos sumokėjimą patvirtinantys ženklai.

Žyminių ženklų spausdinimo ir ženklinimo jais tvarką nustato valstybinės valdžios ar savivaldos institucijos.

Įvairovė ir paskirtis

Žyminiai ženklai panašūs į pašto ženklus (dažniausiai juose būna kokio nors piešinio atspaudas, nurodomas valstybės pavadinimas, kaina). Gali būti įvairių formų ir dydžio, lipnūs, perforuoti, atspausdinti ar įspausti.

Būna turinčių piniginiais (gali būti ir natūriniais ar darbo) vienetais išreikštą vertę, informaciją apie jų pardavimą ar apskaitą, t. p. neturinčių vertės nuorodos žyminių ženklų (tokie ženklai dažniausiai patvirtina tam tikro asmens atleidimą nuo prievolės mokėti mokestį ar rinkliavą). Didesnės vertės žyminiai ženklai turi panašias į banknotų (pvz., gaminami iš tokio pat popieriaus) apsaugos priemones, saugančias nuo klastojimo.

Žyminiai ženklai gali būti skirti sumokėti už įvairias paslaugas (pvz., klijuojami ant ieškininių pareiškimų, administracinių ir kitų dokumentų, už kurių priėmimą ir tvarkymą reikia mokėti), ar tam tikros organizacijos nario mokestį.

Istorija

Žyminiai ženklai atsirado 17 a. pradžioje Olandijoje kaip žyminis popierius – specialus popieriaus lapas su antspaudu, skirtas mokesčiams sumokėti už dokumentų parengimą. Šiuolaikinių žyminių ženklų prototipai pradėti naudoti 18 a. antroje pusėje Didžiojoje Britanijoje.

Nuo 1991 žyminiai ženklai yra ir kolekcionuojami (filatelija), eksponuojami parodose kartu su pašto ženklais.

Žyminiai ženklai Lietuvoje

Lietuvoje 1880–1914 naudoti Rusijos imperijos (Vilniaus, Kauno, Druskininkų kanceliariniai ir registracijos), 1916–1919 – Oberosto (perspausdinti Vokietijos ir Prūsijos) žyminiai ženklai.

1919–1940 Lietuvoje naudoti valstybiniai (ligonių kasų, vizų, konsulinio, svetimšalių, radijo aparatų mokesčio, žiebtuvėlių rinkliavos), t. p. 26 miestų registracijos, kurortų, skelbimų, turgaus žyminiai ženklai.

1990–2000 Lietuvoje žyminį mokestį iki 50 litų buvo galima sumokėti perkant žyminius ženklus.

L: V. Ramanauskas Žyminiai ženklai Lietuvoje / Kolekcija 1997–1999 tomai 4–7.

-žyminis popierius