žynỹs, religijose – žmonių ir dievybės tarpininkas, religinių apeigų atlikėjas. Atitinka prūsų vaidilas. J. Długoszas, rašydamas apie šventosios ugnies užgesinimą Vilniuje, mini ateities pranašautoją, vadinamą žyniu (Znycz), žemaičių krikšto aprašyme – žmones, prižiūrėjusius šventąją ugnį. Pasak Jeronimo Prahiškio, žynys kurstė ir prižiūrėjo šventąją ugnį, pranašaudavo. Lietuvos metraščiuose (16 a.) minimas Gedimino ir visų lietuvių vyriausiasis žynys (krivis) Lizdeika, kuris pranašaudavęs, aiškindavęs sapnus. Vėlesniuose mitiniuose šaltiniuose ir tautosakoje žyniais vadinami burtininkai.
2271