Żywiec (Žývecas), miestas Lenkijos pietuose, Silezijos vaivadijoje, į pietryčius nuo Bielsko‑Białos, netoli Slovakijos sienos; apskrities centras.
Żywieco panorama saulei leidžiantis
30 700 gyventojų (2020).
Żywiecas įsikūręs Vakarų Beskidų papėdėje, prie Żywieco ežero ir Sołos upės (Vyslos intakas).
Per Żywiecą eina Bielsko‑Białos–Zakopanės geležinkelis. Metalo, medienos apdirbimo, chemijos, poligrafijos, siuvimo, maisto (daugiausia alaus) pramonė, tiksliųjų prietaisų gamyba. Turizmas; žiemos ir vandens sportas. Beskidų aukštoji turizmo mokykla (nuo 2006). Miesto muziejus. Prie Żywieco yra Żywieco kraštovaizdžio parkas.
Architektūra
Gotikos, renesanso, baroko bruožų Senoji pilis (pastatyta iki 1500, keletą kartų restauruota) su angliškuoju parku (17 a. įveistas prancūziškasis, 19 a. išplėstas ir perplanuotas), Naujoji pilis (1895 pastatydinta Habsburgų). Bažnyčios: Šv. Kryžiaus (14 a. pabaiga, išplėsta 17 a., 18 a. įgavo baroko bruožų), Švč. Mergelės Marijos Gimimo katedra (nuo 1992; 15 a., bokštas, 16 a., architektas J. Ricci, po 1711 gaisro įgavo baroko bruožų) su Habsburgų, kitomis koplyčiomis.
Istorija
Miesto teisės suteiktos 13 a. pabaigoje–14 a. pradžioje. Iki 1456 priklausė Silezijos kunigaikščiams, 1456–67 – Kazimierui Jogailaičiui, 1467–1624 ir 1678–1772 – įvairiems privatiems asmenims, 1624–78 – Vazoms. 16–18 a. buvo vienas pramonės centrų. 1772–1918 priklausė Austrijai. 19 a. išsiplėtė, nutiestas geležinkelis, pastatyta alaus daryklų, tapo alaus eksporto vienas centrų. 1939–45 buvo užimtas nacių Vokietijos kariuomenės, dalis gyventojų deportuota. 1867–1975 ir nuo 1999 – apskrities centras.
2271
-Zywiec