Ūkis

A
B
C
Č
D
E
F
G
H
Y
I
Į
J
K
L
M
N
O
Ö
P
Q
R
S
Š
T
U
Ū
V
W
Z
Ž
darbo
jėga
statistinis rodiklis, apibūdinantis dirbančius ar aktyviai ieškančius darbo šalies gyventojus. Daugiau
darbo
našumas
ekonominis rodiklis, nusakantis darbo išteklių naudojimo efektyvumą. Matuojamas produkcijos apimtimi (natūrine arba vertine išraiška), kurią pagamina vienas darbuotojas per tam tikrą laiką, arba laiko trukme, reikalinga produkcijos vienetui pagaminti. Daugiau
darbo
normavimas
žmogaus darbo sąnaudų (pavyzdžiui, laiko, energijos) mato (normos) nustatymas. Daugiau
darbo
pinigai
popieriniai ženklai (kvitai), kurie išreiškė tiesioginį darbo laiką, sunaudotą prekei pagaminti. 19 amžiaus pirmoje pusėje Didžiojoje Britanijoje juos siūlė įvesti socialistas utopistas R. Owenas, jo sekėjas J. Gray, vėliau Prancūzijoje P. J. Prouhonas. Daugiau
darbo
priemonės
daiktai ar jų kompleksai, kuriais žmogus darbo proceso metu veikia savo darbo objektą, keičia jį ir paverčia gaminiu ar paslauga. Iš darbo priemonių svarbiausią reikšmę darbo procese turi darbo įrankiai – instrumentai, mašinos, įranga. Daugiau
darbo
rinka
darbo jėgos pirkimo ir pardavimo ekonominių santykių sistema. Darbo rinkoje darbo jėga paskirstoma ir perskirstoma tarp ekonominės veiklos rūšių, teritorijų ir profesijų. Daugiau
darbo
sąnaudos
darbas, sunaudotas tam tikrai prekei (paslaugai) ar tam tikram jų kiekiui pagaminti. Daugiau
darbo
sauga
organizacinių, techninių, ekonominių ir kitokių priemonių, skirtų žmonių sveikatai, gyvybei ir darbingumui išsaugoti darbe, visuma. Darbo saugos apimtį lemia sunkiai mažinami pavojingi ir kenksmingi veiksniai darbo vietose. Daugiau