Valstybė
Lietuvos teisininkų
draugija vienija teisės mokslininkus ir praktikus. Įkurta 1920 01 14, atkurta 1989 03 04. Yra Vilniuje. Pirmininkas Arnas Paliukėnas (nuo 2019). Daugiau
draugija vienija teisės mokslininkus ir praktikus. Įkurta 1920 01 14, atkurta 1989 03 04. Yra Vilniuje. Pirmininkas Arnas Paliukėnas (nuo 2019). Daugiau
Lietuvos teismai
iki 1918 seniausi Lietuvos teismai veikė dar ikivalstybiniu laikotarpiu. 16–18 amžiuje veikė luominiu principu pagrįsta teismų santvarka. 1840 Lietuvoje įvesta Rusijos imperijos teismų sistema. Vokietijos okupacijos metais (1915–18) Lietuvoje veikė civiliniai ir kariniai teismai. Daugiau
iki 1918 seniausi Lietuvos teismai veikė dar ikivalstybiniu laikotarpiu. 16–18 amžiuje veikė luominiu principu pagrįsta teismų santvarka. 1840 Lietuvoje įvesta Rusijos imperijos teismų sistema. Vokietijos okupacijos metais (1915–18) Lietuvoje veikė civiliniai ir kariniai teismai. Daugiau
Lietuvos teismų sistema sovietinės (1940–1941 ir
1944–1990) ir Vokietijos okupacijų metais 1940 08 25 išrinktas Aukščiausiasis Teismas, pradėta organizuoti sovietinė teismų sistema. Vokietijos okupacijos metais (1941–44) Lietuvoje atkurta iki 1940–41 SSRS okupacijos buvusi teismų sistema. 1944–90 teismų sistemą sudarė liaudies teismai ir LSSR Aukščiausiasis Teismas. Daugiau
1944–1990) ir Vokietijos okupacijų metais 1940 08 25 išrinktas Aukščiausiasis Teismas, pradėta organizuoti sovietinė teismų sistema. Vokietijos okupacijos metais (1941–44) Lietuvoje atkurta iki 1940–41 SSRS okupacijos buvusi teismų sistema. 1944–90 teismų sistemą sudarė liaudies teismai ir LSSR Aukščiausiasis Teismas. Daugiau
Lietuvos užsienio
politika Lietuvos užsienio politikos istorija siekia viduramžius. 13–14 a. jos raidą ypač veikė nuolatiniai karai su Vokiečių ordinu. 1569 Liublino unija nustatė bendrą Abiejų Tautų Respublikos užsienio politiką, bet Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė turėjo savo interesų. Po I pasaulinio karo atsikūrusiai Lietuvos valstybei svarbiausi buvo Klaipėdos ir Vilniaus kraštų klausimai. 2023 Lietuva buvo užmezgusi diplomatinius santykius su 189 pasaulio valstybėmis. Daugiau
politika Lietuvos užsienio politikos istorija siekia viduramžius. 13–14 a. jos raidą ypač veikė nuolatiniai karai su Vokiečių ordinu. 1569 Liublino unija nustatė bendrą Abiejų Tautų Respublikos užsienio politiką, bet Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė turėjo savo interesų. Po I pasaulinio karo atsikūrusiai Lietuvos valstybei svarbiausi buvo Klaipėdos ir Vilniaus kraštų klausimai. 2023 Lietuva buvo užmezgusi diplomatinius santykius su 189 pasaulio valstybėmis. Daugiau
Lietuvos vaikų
fondas ne pelno organizacija, teikianti labdarą ir paramą vaikams. Įkurtas 1988 Vilniuje. Pirmininkė R. Navikaitė (nuo 1999). Daugiau
fondas ne pelno organizacija, teikianti labdarą ir paramą vaikams. Įkurtas 1988 Vilniuje. Pirmininkė R. Navikaitė (nuo 1999). Daugiau
Lietuvos valstybės
apdovanojimai Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimai yra pasižymėjimo ženklai, skirti pasižymėjusiems asmenims, kariniams daliniams ar gyvenvietėms pagerbti. Daugiau
apdovanojimai Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimai yra pasižymėjimo ženklai, skirti pasižymėjusiems asmenims, kariniams daliniams ar gyvenvietėms pagerbti. Daugiau
Lietuvos valstybės
herbas yra Vytis. Vienas seniausių Europos valstybės herbų. Pirmasis save raitą galėjo pavaizduoti Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Pirmasis Vyčio terminą herbui apibūdinti 1884 Aušroje pavartojo Mikalojus Akelaitis. Vyčio kaip valstybės herbo statusas įtvirtintas 1992 10 25. Daugiau
herbas yra Vytis. Vienas seniausių Europos valstybės herbų. Pirmasis save raitą galėjo pavaizduoti Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Pirmasis Vyčio terminą herbui apibūdinti 1884 Aušroje pavartojo Mikalojus Akelaitis. Vyčio kaip valstybės herbo statusas įtvirtintas 1992 10 25. Daugiau
Lietuvos valstybės
himnas yra V. Kudirkos Tautiška giesmė. Giedama arba grojama pradedant ar baigiant Seimo sesijas, iškilmingus posėdžius, susirinkimus, skirtus valstybės švenčių ir atmintinoms dienoms, taip pat kai kuriais kitais atvejais. Pirmą kartą viešai giedota 1905 06 06. Daugiau
himnas yra V. Kudirkos Tautiška giesmė. Giedama arba grojama pradedant ar baigiant Seimo sesijas, iškilmingus posėdžius, susirinkimus, skirtus valstybės švenčių ir atmintinoms dienoms, taip pat kai kuriais kitais atvejais. Pirmą kartą viešai giedota 1905 06 06. Daugiau