Mokslas
kultūrinė
antropologija laikoma socialiniu mokslu, kuris visumos (holistiniu) požiūriu ir remdamasis lyginamąja žmonijos istorijos raidos analize nagrinėja žmonių socialinių ir kultūrinių ryšių, pasaulio kultūrų ir visuomenių įvairovės, jų gyvensenos, elgsenos ir mąstysenos skirtumų bei panašumo problemas. Daugiau
antropologija laikoma socialiniu mokslu, kuris visumos (holistiniu) požiūriu ir remdamasis lyginamąja žmonijos istorijos raidos analize nagrinėja žmonių socialinių ir kultūrinių ryšių, pasaulio kultūrų ir visuomenių įvairovės, jų gyvensenos, elgsenos ir mąstysenos skirtumų bei panašumo problemas. Daugiau
kultūrinė
asimiliacija kultūrinis supanašėjimas dėl kultūrų sąveikos vienai kultūrai perimant kitos kultūros bruožus; daugiakultūriškumo susidarymas dėl įvairių kultūrų ar sociokultūrinių mažumų grupių sąveikos. Daugiau
asimiliacija kultūrinis supanašėjimas dėl kultūrų sąveikos vienai kultūrai perimant kitos kultūros bruožus; daugiakultūriškumo susidarymas dėl įvairių kultūrų ar sociokultūrinių mažumų grupių sąveikos. Daugiau
kultūrinė
integracija kultūrinėje antropologijoje ir socialinėje antropologijoje – kultūros visuma ir kaita. Daugiau
integracija kultūrinėje antropologijoje ir socialinėje antropologijoje – kultūros visuma ir kaita. Daugiau
kultūrinė istorinė
mokykla literatūros mokslo kryptis. Susiformavo Europoje 19 a. viduryje, kai literatūros moksle ėmė vyrauti pozityvizmas ir pradėta taikyti gamtos ir tiksliųjų mokslų metodologiją. Daugiau
mokykla literatūros mokslo kryptis. Susiformavo Europoje 19 a. viduryje, kai literatūros moksle ėmė vyrauti pozityvizmas ir pradėta taikyti gamtos ir tiksliųjų mokslų metodologiją. Daugiau
kultūrinė istorinė
mokykla 20 a. pirmos pusės socialinės ir kultūrinės antropologijos, arba etnologijos, teorinė kryptis. Pagrįsta difuzionizmo nuostatomis, ypač kultūros ciklų teorija. Mokyklos atstovai teigė, kad nėra neistorinių (ikiistorinių, laukinių) visuomenių, pabrėžė jų kultūrinę raidą. Daugiau
mokykla 20 a. pirmos pusės socialinės ir kultūrinės antropologijos, arba etnologijos, teorinė kryptis. Pagrįsta difuzionizmo nuostatomis, ypač kultūros ciklų teorija. Mokyklos atstovai teigė, kad nėra neistorinių (ikiistorinių, laukinių) visuomenių, pabrėžė jų kultūrinę raidą. Daugiau
kultūrinis
kapitalas žinios, išsilavinimas, estetinis skonis ir vartojimo įpročiai, nusistovėjusios bendravimo formos. Terminą 1973 įtvirtino P. Bourdieu. Daugiau
kapitalas žinios, išsilavinimas, estetinis skonis ir vartojimo įpročiai, nusistovėjusios bendravimo formos. Terminą 1973 įtvirtino P. Bourdieu. Daugiau
kultūrinis
kraštovaizdis žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. Daugiau
kraštovaizdis žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. Daugiau
kultūrinis
materializmas viena socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijų, aiškinančių, kaip materialusis pasaulis veikia ir formuoja nematerialųjį pasaulį (ir kultūrą). Susiformavo 1950–1970. Teorinius pagrindus sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų antropologas M. Harrisas ir išdėstė 1968. Daugiau
materializmas viena socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijų, aiškinančių, kaip materialusis pasaulis veikia ir formuoja nematerialųjį pasaulį (ir kultūrą). Susiformavo 1950–1970. Teorinius pagrindus sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų antropologas M. Harrisas ir išdėstė 1968. Daugiau