Mokslas
kultūrinis
reliatyvizmas kultūrinės antropologijos teorija, pagrįsta kitų tautų kultūros standartų toleravimu. Susiformavo 20 a. 3 dešimtmetyje kaip priešprieša etnocentristinėms ir universalius kultūros tyrimo modelius konstruojančioms visuomenės ir kultūrinėms teorijoms. Daugiau
reliatyvizmas kultūrinės antropologijos teorija, pagrįsta kitų tautų kultūros standartų toleravimu. Susiformavo 20 a. 3 dešimtmetyje kaip priešprieša etnocentristinėms ir universalius kultūros tyrimo modelius konstruojančioms visuomenės ir kultūrinėms teorijoms. Daugiau
kultūrinis
sluoksnis archeologijoje – žemės sluoksnis, kuriame aptinkama žmogaus veiklos pėdsakų. Daugiau
sluoksnis archeologijoje – žemės sluoksnis, kuriame aptinkama žmogaus veiklos pėdsakų. Daugiau
kultūrinis
šokas kultūros ir socialinėje antropologijoje – nerimo, frustracijos, atskirties ar net depresijos išgyvenimas, kurį individas patiria patekęs į jam svetimą kultūrinę aplinką. Terminą 1954 pirmasis pavartojo K. Obergas. Daugiau
šokas kultūros ir socialinėje antropologijoje – nerimo, frustracijos, atskirties ar net depresijos išgyvenimas, kurį individas patiria patekęs į jam svetimą kultūrinę aplinką. Terminą 1954 pirmasis pavartojo K. Obergas. Daugiau
kultūrologija
bendroji kultūros teorija, nukreipta į tarpdisciplinines kultūros studijas ir siekianti apibendrinti kultūrą tiriančių humanitarinių ir socialinių mokslų duomenis. Daugiau
bendroji kultūros teorija, nukreipta į tarpdisciplinines kultūros studijas ir siekianti apibendrinti kultūrą tiriančių humanitarinių ir socialinių mokslų duomenis. Daugiau
kultūros
bendrybė kultūros ir socialinėje antropologijoje – tam tikru pagrindu suklasifikuoti žmonių kultūrinio elgesio panašūs bruožai. Kultūros bendrybę suformuoja bendra žmogaus biologinė, psichologinė prigimtis ir universalios žmogaus gyvenimo sąlygos. Daugiau
bendrybė kultūros ir socialinėje antropologijoje – tam tikru pagrindu suklasifikuoti žmonių kultūrinio elgesio panašūs bruožai. Kultūros bendrybę suformuoja bendra žmogaus biologinė, psichologinė prigimtis ir universalios žmogaus gyvenimo sąlygos. Daugiau
kultūros ciklų
teorija 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės socialinės ir kultūrinės antropologijos, arba etnologijos, teorija. Turėjo įtakos europietiškajai etnologijai, folkloristikai ir archeologijai. Pasak teorijos kūrėjų, sklinda ne pavieniai kultūriniai elementai, o jų visuma, kuri sudaro tinklą, kompleksą, ratą, ciklą. Daugiau
teorija 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės socialinės ir kultūrinės antropologijos, arba etnologijos, teorija. Turėjo įtakos europietiškajai etnologijai, folkloristikai ir archeologijai. Pasak teorijos kūrėjų, sklinda ne pavieniai kultūriniai elementai, o jų visuma, kuri sudaro tinklą, kompleksą, ratą, ciklą. Daugiau
kultūros
filosofija filosofijos šaka, nagrinėjanti žmogiškąją kūrybą, jos formas, logiką, perimamumą ir istorinę sklaidą; bendroji kultūros teorija, tirianti žmogaus pasaulį kūrybos, erdvės ir laiko vizijų, tradicijos, modernybės, ritualo, simbolinės tvarkos ir kultūrinės logikos aspektais. Daugiau
filosofija filosofijos šaka, nagrinėjanti žmogiškąją kūrybą, jos formas, logiką, perimamumą ir istorinę sklaidą; bendroji kultūros teorija, tirianti žmogaus pasaulį kūrybos, erdvės ir laiko vizijų, tradicijos, modernybės, ritualo, simbolinės tvarkos ir kultūrinės logikos aspektais. Daugiau
Kultūros, filosofijos ir menotyros
mokslinių tyrimų institutas kultūrologijos, filosofijos ir menotyros mokslinių tyrimų centras, veikęs 2002–2010. Reorganizuotas į Lietuvos kultūros tyrimų institutą. Daugiau
mokslinių tyrimų institutas kultūrologijos, filosofijos ir menotyros mokslinių tyrimų centras, veikęs 2002–2010. Reorganizuotas į Lietuvos kultūros tyrimų institutą. Daugiau