Rodyklė
filosofija filosofijos šaka, atsiradusi filosofijos, logikos ir lingvistikos sandūroje, nagrinėjanti kalbos vaidmenį žmonių mąstyme, bendravime, suvokiant ir pažįstant tikrovę. Daugiau
garsai mažiausios kalbos srauto atkarpos, maždaug atitinkančios vieną savarankišką fonemą. Daugiau
kultūra kultūringas viešasis kalbėjimas, laikantis visuotinai priimtų taisyklingos ir stilingos kalbos normų bei kalbos etiketo. Daugiau
kultūra nuo 20 a. 7 dešimtmečio iki 21 a. pradžios struktūralizmo pagrindu Lietuvoje gyvavusi savarankiška taikomosios kalbotyros šaka, perimta iš čekų ir rusų kalbotyros ir susiformavusi į atskirą mokyklą. Daugiau
lygmenys tarp savęs susijusios kalbos sistemos dalys, arba pakopos, kurių kiekviena turi savo vienetus ir struktūrą. Daugiau
norma kalbinėje bendruomenėje tam tikru metu visuotinai pripažįstami kalbos reiškiniai ir jų vartojimo būdai. Daugiau
pragmatika kalbotyros dalis, tirianti, kaip žmonių sąveika ir kontekstas lemia pasakymų (kalbėjimo aktų) interpretaciją. Daugiau
reliktai ribotai vartojami ar baigiantys nykti iš seniau išlikę kalbos reiškiniai – fonetinės ypatybės, gramatinės formos, žodžiai. Daugiau
atpažinimas balso ir informacinės sistemos sąveika, per kurią automatiškai fiksuojami akustiniai signalai ir nustatomi vartotojo tikslai. Daugiau
technologijos žmogaus ištartų frazių automatizuoto vertinimo ir įvairios informacijos pateikimo žmogaus balsu priemonės. Daugiau