Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ζ
О
kalbos
filosofija
filosofijos šaka, atsiradusi filosofijos, logikos ir lingvistikos sandūroje, nagrinėjanti kalbos vaidmenį žmonių mąstyme, bendravime, suvokiant ir pažįstant tikrovę. Daugiau
kalbos
garsai
mažiausios kalbos srauto atkarpos, maždaug atitinkančios vieną savarankišką fonemą. Daugiau
kalbos
kultūra
kultūringas viešasis kalbėjimas, laikantis visuotinai priimtų taisyklingos ir stilingos kalbos normų bei kalbos etiketo. Daugiau
kalbos
kultūra
nuo 20 a. 7 dešimtmečio iki 21 a. pradžios struktūralizmo pagrindu Lietuvoje gyvavusi savarankiška taikomosios kalbotyros šaka, perimta iš čekų ir rusų kalbotyros ir susiformavusi į atskirą mokyklą. Daugiau
kalbos
lygmenys
tarp savęs susijusios kalbos sistemos dalys, arba pakopos, kurių kiekviena turi savo vienetus ir struktūrą. Daugiau
kalbos
norma
kalbinėje bendruomenėje tam tikru metu visuotinai pripažįstami kalbos reiškiniai ir jų vartojimo būdai. Daugiau
kalbos
padargai
organai, dalyvaujantys tariant kalbos garsus. Daugiau
kalbos
pragmatika
kalbotyros dalis, tirianti, kaip žmonių sąveika ir kontekstas lemia pasakymų (kalbėjimo aktų) interpretaciją. Daugiau
kalbos
raida
procesas, per kurį vaikas išmoksta savo gimtąją kalbą (kalbėjimas). Daugiau
kalbos
raida
istorinis procesas, per kurį kinta kalbos fonetika, gramatika, leksika. Daugiau
kalbos
reliktai
ribotai vartojami ar baigiantys nykti iš seniau išlikę kalbos reiškiniai – fonetinės ypatybės, gramatinės formos, žodžiai. Daugiau
kalbos signalų
atpažinimas
balso ir informacinės sistemos sąveika, per kurią automatiškai fiksuojami akustiniai signalai ir nustatomi vartotojo tikslai. Daugiau
kalbos signalų
technologijos
žmogaus ištartų frazių automatizuoto vertinimo ir įvairios informacijos pateikimo žmogaus balsu priemonės. Daugiau
kalbos
sistema
tarpusavio santykiais susijusių ir susietų kalbos vienetų (elementų) visuma. Daugiau
kalbos
struktūra
kalbos sistemą sudarančių elementų santykių visuma. Daugiau