Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ζ
О
kalbos
sutrikimai
kalbėjimo nesklandumai. Daugiau
kalbos
universalijos
apibendrinti teiginiai apie reiškinius ir ypatybes, būdingas visoms arba daugumai kalbų. Daugiau
kalbos
vienetas
kalbos lygmenų, arba kalbos sistemos dalių, struktūrinis elementas, turintis apibrėžtą funkciją. Daugiau
kalbos
ženklas
bet kuris natūralios ar dirbtinės kalbos vienetas (kalbos vienetas), perduodantis socialinę informaciją. Daugiau
kalbotyra
mokslas, tiriantis žmogui būdingos natūralios kalbos bendrąsias ypatybes ir pasaulio kalbas kaip konkrečias natūralios kalbos apraiškas. Daugiau
„Kalbotyra“
tęstinis kalbotyros leidinys, einantis nuo 1958 Vilniuje. Daugiau
kalbų
klasifikacija
pasaulio kalbų skirstymas į šeimas (grupes) arba tipus pagal vieną iš trijų kriterijų: genealoginį, arba genetinį, tipologinį, arealinį. Daugiau
kalbų
kontaktai
kalbų sąveika, atsirandanti dėl kalbų bendruomenių ar pavienių asmenų bendravimo. Daugiau
kalbų
mišimas
tam tikras kalbų kitimo procesas, prasidedantis esant labai intensyviems kalbų kontaktams ir absoliučiai daugumai kalbos bendruomenės narių tapus dvikalbiams. Daugiau
kalbų
politika
visuma priemonių, padedančių įgyvendinti iš anksto numatytas kalbų vartojimo visuomenės nuostatas. Daugiau
kalbų
sąjunga
nebūtinai giminingų, dėl geografinės kaimynystės (t. y. ilgalaikių kontaktų) patyrusių lygiagrečią raidą ir turinčią panašių struktūros požymių kalbų grupę. Daugiau
kalbų
skolinimasis
vienas kalbų kontaktų rezultatų. Daugiau
kalbų
šeima
pasaulio kalbų genealoginės klasifikacijos stambiausias vienetas. Daugiau
kalbų
tipas
gramatinėje sandaroje vyraujančių bendriausių ypatybių visuma, nepriklausanti nuo kalbų genetinių (kilmės) ryšių. Daugiau
kalbų
tipologija
kalbotyros kryptis, tirianti kalbų struktūrinius panašumus ir skirtumus, kalbų įvairovę, jos ribas. Daugiau