Rodyklė
kalbos
universalijos apibendrinti teiginiai apie reiškinius ir ypatybes, būdingas visoms arba daugumai kalbų. Daugiau
universalijos apibendrinti teiginiai apie reiškinius ir ypatybes, būdingas visoms arba daugumai kalbų. Daugiau
kalbos
vienetas kalbos lygmenų, arba kalbos sistemos dalių, struktūrinis elementas, turintis apibrėžtą funkciją. Daugiau
vienetas kalbos lygmenų, arba kalbos sistemos dalių, struktūrinis elementas, turintis apibrėžtą funkciją. Daugiau
kalbos
ženklas bet kuris natūralios ar dirbtinės kalbos vienetas (kalbos vienetas), perduodantis socialinę informaciją. Daugiau
ženklas bet kuris natūralios ar dirbtinės kalbos vienetas (kalbos vienetas), perduodantis socialinę informaciją. Daugiau
kalbų
klasifikacija pasaulio kalbų skirstymas į šeimas (grupes) arba tipus pagal vieną iš trijų kriterijų: genealoginį, arba genetinį, tipologinį, arealinį. Daugiau
klasifikacija pasaulio kalbų skirstymas į šeimas (grupes) arba tipus pagal vieną iš trijų kriterijų: genealoginį, arba genetinį, tipologinį, arealinį. Daugiau
kalbų
kontaktai kalbų sąveika, atsirandanti dėl kalbų bendruomenių ar pavienių asmenų bendravimo. Daugiau
kontaktai kalbų sąveika, atsirandanti dėl kalbų bendruomenių ar pavienių asmenų bendravimo. Daugiau
kalbų
mišimas tam tikras kalbų kitimo procesas, prasidedantis esant labai intensyviems kalbų kontaktams ir absoliučiai daugumai kalbos bendruomenės narių tapus dvikalbiams. Daugiau
mišimas tam tikras kalbų kitimo procesas, prasidedantis esant labai intensyviems kalbų kontaktams ir absoliučiai daugumai kalbos bendruomenės narių tapus dvikalbiams. Daugiau
kalbų
politika visuma priemonių, padedančių įgyvendinti iš anksto numatytas kalbų vartojimo visuomenės nuostatas. Daugiau
politika visuma priemonių, padedančių įgyvendinti iš anksto numatytas kalbų vartojimo visuomenės nuostatas. Daugiau
kalbų
sąjunga nebūtinai giminingų, dėl geografinės kaimynystės (t. y. ilgalaikių kontaktų) patyrusių lygiagrečią raidą ir turinčią panašių struktūros požymių kalbų grupę. Daugiau
sąjunga nebūtinai giminingų, dėl geografinės kaimynystės (t. y. ilgalaikių kontaktų) patyrusių lygiagrečią raidą ir turinčią panašių struktūros požymių kalbų grupę. Daugiau
kalbų
tipas gramatinėje sandaroje vyraujančių bendriausių ypatybių visuma, nepriklausanti nuo kalbų genetinių (kilmės) ryšių. Daugiau
tipas gramatinėje sandaroje vyraujančių bendriausių ypatybių visuma, nepriklausanti nuo kalbų genetinių (kilmės) ryšių. Daugiau
kalbų
tipologija kalbotyros kryptis, tirianti kalbų struktūrinius panašumus ir skirtumus, kalbų įvairovę, jos ribas. Daugiau
tipologija kalbotyros kryptis, tirianti kalbų struktūrinius panašumus ir skirtumus, kalbų įvairovę, jos ribas. Daugiau