Rodyklė
Suomijos
istorija 1284 įkurta Suomijos kunigaikštystė, nuo 1581 didžioji kunigaikštystė, iki 1809 priklausė Švedijai, nuo 1809 – Rusijos imperijai. 1917 12 06 paskelbta Suomijos nepriklausomybė. Daugiau
istorija 1284 įkurta Suomijos kunigaikštystė, nuo 1581 didžioji kunigaikštystė, iki 1809 priklausė Švedijai, nuo 1809 – Rusijos imperijai. 1917 12 06 paskelbta Suomijos nepriklausomybė. Daugiau
Suomijos
kinas 1896 Helsinkyje pirmą kartą parodyti brolių A. ir L. Lumière’ų trumpametražiai filmai. 1907 sukurti pirmieji trumpametražiai nebylieji vaidybiniai filmai Degtindariai (švedų režisierius L. Sparre, suomių režisierius T. Puro; neišliko), Sylvi (1913, režisierius T. Puro), 1931 – pirmieji garsiniai filmai Pasakyk tai suomiškai (režisierius Y. Nybergas, neišliko), Sielininko nuotaka (režisierius E. Karu). Daugiau
kinas 1896 Helsinkyje pirmą kartą parodyti brolių A. ir L. Lumière’ų trumpametražiai filmai. 1907 sukurti pirmieji trumpametražiai nebylieji vaidybiniai filmai Degtindariai (švedų režisierius L. Sparre, suomių režisierius T. Puro; neišliko), Sylvi (1913, režisierius T. Puro), 1931 – pirmieji garsiniai filmai Pasakyk tai suomiškai (režisierius Y. Nybergas, neišliko), Sielininko nuotaka (režisierius E. Karu). Daugiau
Suomijos konstitucinė
santvarka pagal 1999 konstituciją Suomijos aukščiausiosios valdžios institucijos yra prezidentas, vienerių rūmų parlamentas – Eduskunta, Valstybės taryba. Veikia Aukščiausiasis Teismas, regioniniai apeliaciniai, apylinkių teismai, specialieji teismai. Nacionalinė šventė – gruodžio 6 – Nepriklausomybės diena. Daugiau
santvarka pagal 1999 konstituciją Suomijos aukščiausiosios valdžios institucijos yra prezidentas, vienerių rūmų parlamentas – Eduskunta, Valstybės taryba. Veikia Aukščiausiasis Teismas, regioniniai apeliaciniai, apylinkių teismai, specialieji teismai. Nacionalinė šventė – gruodžio 6 – Nepriklausomybės diena. Daugiau
Suomijos
lietuviai iki I pasaulinio karo Suomijoje gyveno apie 20 lietuvių. Per karą čia įsikūrė lietuvių karo pabėgėlių. 1931–1944 veikė Suomių–lietuvių draugija (1990 atkurta kaip K. Donelaičio Lietuvos bičiulių draugija). Daugiau
lietuviai iki I pasaulinio karo Suomijoje gyveno apie 20 lietuvių. Per karą čia įsikūrė lietuvių karo pabėgėlių. 1931–1944 veikė Suomių–lietuvių draugija (1990 atkurta kaip K. Donelaičio Lietuvos bičiulių draugija). Daugiau
Suomijos
literatūra kuriama suomių ir švedų kalbomis. Viduriniais amžiais rašyta lotynų kalba. Pirmoji knyga suomių kalba išspausdinta 16 a., literatūra švedų kalba pradėta kurti nuo 19 amžiaus. Daugiau
literatūra kuriama suomių ir švedų kalbomis. Viduriniais amžiais rašyta lotynų kalba. Pirmoji knyga suomių kalba išspausdinta 16 a., literatūra švedų kalba pradėta kurti nuo 19 amžiaus. Daugiau
Suomijos liūto
ordinas Suomijos Respublikos valstybinis apdovanojimas, teikiamas šalies ir užsienio piliečiams už karinius ir civilinius nuopelnus Respublikai. Įsteigtas 1942 09 11. Daugiau
ordinas Suomijos Respublikos valstybinis apdovanojimas, teikiamas šalies ir užsienio piliečiams už karinius ir civilinius nuopelnus Respublikai. Įsteigtas 1942 09 11. Daugiau
Suomijos mokslų
akademija svarbiausia ir pirmoji suomių mokslo institucija šalyje. Yra Helsinkyje. Daugiau
akademija svarbiausia ir pirmoji suomių mokslo institucija šalyje. Yra Helsinkyje. Daugiau
Suomijos
muzika seniausias dainuojamasis žanras – runonlaulu, t. y. poemos pagal Kalevalos runas. Viduramžių laikotarpio profesionaliosios muzikos pagrindą sudarė grigališkasis choralas, kuris giedotas dominikonų ordino vienuolynuose. Daugiau
muzika seniausias dainuojamasis žanras – runonlaulu, t. y. poemos pagal Kalevalos runas. Viduramžių laikotarpio profesionaliosios muzikos pagrindą sudarė grigališkasis choralas, kuris giedotas dominikonų ordino vienuolynuose. Daugiau
Suomijos nacionalinė
opera muzikinis teatras Helsinkyje (nauji rūmai pastatyti 1993 Töölönlahti įlankoje). Daugiau
opera muzikinis teatras Helsinkyje (nauji rūmai pastatyti 1993 Töölönlahti įlankoje). Daugiau
Suomijos partijos ir
profesinės sąjungos Suomijos svarbiausios politinės partijos: Suomijos socialdemokratų partija, Suomių partija, Nacionalinė koalicija, Suomijos centras, Žalioji lyga, Kairiųjų sąjunga, Švedų liaudies partija. Svarbiausias profesinių sąjungų susivienijimas – Suomių profesinių sąjungų centrinė organizacija. Daugiau
profesinės sąjungos Suomijos svarbiausios politinės partijos: Suomijos socialdemokratų partija, Suomių partija, Nacionalinė koalicija, Suomijos centras, Žalioji lyga, Kairiųjų sąjunga, Švedų liaudies partija. Svarbiausias profesinių sąjungų susivienijimas – Suomių profesinių sąjungų centrinė organizacija. Daugiau