Rodyklė
Suomijos pilietinis
karas 1918 01–05 vykęs Suomijos vidaus karinis konfliktas tarp Sovietų Rusijos remiamų radikalių socialdemokratų vadovaujamų darbininkų ir bežemių valstiečių (vadinamųjų raudonųjų) ir Suomijos vyriausybės vadovaujamų vidurinių visuomenės sluoksnių – nepriklausomybės šalininkų (vadinamųjų baltųjų). Daugiau
karas 1918 01–05 vykęs Suomijos vidaus karinis konfliktas tarp Sovietų Rusijos remiamų radikalių socialdemokratų vadovaujamų darbininkų ir bežemių valstiečių (vadinamųjų raudonųjų) ir Suomijos vyriausybės vadovaujamų vidurinių visuomenės sluoksnių – nepriklausomybės šalininkų (vadinamųjų baltųjų). Daugiau
Suomijos santykiai
su Lietuva 1919 11 17 Suomija pripažino Lietuvą de facto, 1921 10 14 – de jure. 1991 08 28 Suomija pripažino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, atkurti šalių diplomatiniai santykiai. Daugiau
su Lietuva 1919 11 17 Suomija pripažino Lietuvą de facto, 1921 10 14 – de jure. 1991 08 28 Suomija pripažino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, atkurti šalių diplomatiniai santykiai. Daugiau
Suomijos socialdemokratų
partija Suomijos politinė partija. Įkurta 1899. Po Antrojo pasaulinio karo dėl rinkėjų balsų varžėsi su komunistų partija, tapo labiau centristinė nei kairioji. 1982–2012 Suomijos prezidentai buvo vien Suomijos socialdemokratų partijos atstovai. Daugiau
partija Suomijos politinė partija. Įkurta 1899. Po Antrojo pasaulinio karo dėl rinkėjų balsų varžėsi su komunistų partija, tapo labiau centristinė nei kairioji. 1982–2012 Suomijos prezidentai buvo vien Suomijos socialdemokratų partijos atstovai. Daugiau
Suomijos
švietimas pagal 1686 įstatymą vaikai nuo 7 metų privalėjo mokytis skaityti. Švietimo sistemą sudaro vienmetis ikimokyklinis, devynmetis pagrindinis, trimetis bendrasis aukštesnysis vidurinis arba profesinis ir aukštasis mokslas. Mokyklose mokoma suomių ir švedų kalbomis. Daugiau
švietimas pagal 1686 įstatymą vaikai nuo 7 metų privalėjo mokytis skaityti. Švietimo sistemą sudaro vienmetis ikimokyklinis, devynmetis pagrindinis, trimetis bendrasis aukštesnysis vidurinis arba profesinis ir aukštasis mokslas. Mokyklose mokoma suomių ir švedų kalbomis. Daugiau
Suomijos
teatras 1650 Karališkojoje Åbo akademijoje suvaidinta pirmoji pjesė suomių kalba – Sūnus palaidūnas. 19 a. gastroliuojančios teatro trupės Helsinkyje vaidindavo Švedų teatre Esplanados parke (pirmasis stacionarus Suomijos teatras, pastatytas 1827). 1846 Lappeenrantoje pirmą kartą viešai suvaidinta pjesė suomių kalba – P. Hannikaineno Iliuzionistas. 1860 Helsinkyje įkurtas pirmasis nuolatinis profesionalus švedų teatras – Naujasis teatras. Daugiau
teatras 1650 Karališkojoje Åbo akademijoje suvaidinta pirmoji pjesė suomių kalba – Sūnus palaidūnas. 19 a. gastroliuojančios teatro trupės Helsinkyje vaidindavo Švedų teatre Esplanados parke (pirmasis stacionarus Suomijos teatras, pastatytas 1827). 1846 Lappeenrantoje pirmą kartą viešai suvaidinta pjesė suomių kalba – P. Hannikaineno Iliuzionistas. 1860 Helsinkyje įkurtas pirmasis nuolatinis profesionalus švedų teatras – Naujasis teatras. Daugiau
Suomijos
ūkis Suomija yra ekonomiškai stipri valstybė, viena didžiausių popieriaus tiekėjų pasaulyje. Išplėtota medienos apdirbimo, chemijos, pramonės mašinų, mobiliųjų telefonų gamybos pramonė, laivų statyba. Svarbiausia bioprodukcinio ūkio šaka – miškininkystė ir miškų ūkis. Daugiau
ūkis Suomija yra ekonomiškai stipri valstybė, viena didžiausių popieriaus tiekėjų pasaulyje. Išplėtota medienos apdirbimo, chemijos, pramonės mašinų, mobiliųjų telefonų gamybos pramonė, laivų statyba. Svarbiausia bioprodukcinio ūkio šaka – miškininkystė ir miškų ūkis. Daugiau
Suomijos
žiniasklaida per metus išleidžiama apie 9000 pavadinimų knygų. 2018 ėjo 295 laikraščiai, 3230 žurnalų. Radijas veikia nuo 1926, televizija – nuo 1956. Didžiausia Suomijos žinių ir vaizdų agentūra – STT. Daugiau
žiniasklaida per metus išleidžiama apie 9000 pavadinimų knygų. 2018 ėjo 295 laikraščiai, 3230 žurnalų. Radijas veikia nuo 1926, televizija – nuo 1956. Didžiausia Suomijos žinių ir vaizdų agentūra – STT. Daugiau
suomių
kalba uraliečių kalbų šeimos finų kalbų šakos kalba. Suomijos pagrindinė valstybinė kalba (kartu su švedų kalba), oficialiosios regioninės kalbos statusą turi Švedijoje (Norrbotteno leno šiaurės vakaruose), dar vartojama Norvegijoje, Estijoje, Rusijoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Daugiau
kalba uraliečių kalbų šeimos finų kalbų šakos kalba. Suomijos pagrindinė valstybinė kalba (kartu su švedų kalba), oficialiosios regioninės kalbos statusą turi Švedijoje (Norrbotteno leno šiaurės vakaruose), dar vartojama Norvegijoje, Estijoje, Rusijoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Daugiau
superantigenai
antigenai, gebantys aktyvinti daugelį T ląstelių, kurios po aktyvinimo išskiria dideliį kiekį citokinų. Daugiau
antigenai, gebantys aktyvinti daugelį T ląstelių, kurios po aktyvinimo išskiria dideliį kiekį citokinų. Daugiau
superdominavimas
viena dominavimo formų – stipresnis geno pasireiškimas heterozigotose negu homozigotose su vien dominuojančių arba vien recesyvinių alelių deriniais. Daugiau
viena dominavimo formų – stipresnis geno pasireiškimas heterozigotose negu homozigotose su vien dominuojančių arba vien recesyvinių alelių deriniais. Daugiau